CIKLAMENAS – kambarinė gėlė

Ciklamenas (Cyclamen persicum Mill.)

Raktažolinių (Primulaceae) šeimos. Savaime auga Kipro saloje, Palestinoje, Sicilijoje, Graikijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Lapai apvaliai širdiški, vir-

šutinė pusė tamsiai žalia su šviesiomis dėmėmis, apatinė—rausva. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, margi, kartais maloniai kvepia. Žydi įvairiu laiku, tai pri­klauso nuo to, kada ciklamenas pasėtas. Nuo sėjos iki visiško sužydėjimo pra­eina 12 mėnesių.

Yra įdomių hibridinių formų: rokoko—žiedai stambūs, garbiniuoti; va­riegatus—žiedai išmarginti tamsesnių spalvų brūkšneliais arba taškeliais; fimbriata—vainiklapių kraštai nelygūs, lyg sukarpyti.

Ciklamenas dauginamas sėklomis, kurios sėjamos rugpiūčio, spalio arba lap­kričio mėnesiais. Iš anksti pasėtų ciklamenų galima išauginti didelius, gražius augalus.

Sėjai imama lapinė arba durpinė žemė. Sėjama į dėžutes eilutėmis arba pakrikai. Patogiausia sėklas išdėstyti rankomis, sėkla nuo sėklos 1 cm atstumu. Žemė turi būti rupi ir puri. Pasėta sėkla pridengiama 0,5 cm storio žemės sluoksniu, uždengiama stiklu, užpavėsinama ir laikoma, esant 18-20° tempe­ratūrai, kol pradės dygti. Sudygsta po 4-6 savaičių. Kai daigai pradeda listi iš žemės, dėžutės statomos į šviesią vietą ir nuimamas stiklas. Daigai pikuo­jami, kai turi gerai išsivysčiusį vieną lapelį. Žemė pirmam pikavimui imama tokia pat, kaip ir sėjai. Pikuojama į dėžutes, 2-3 cm atstumu. Dėžutės su dai­gais statomos ant palangės arti stiklų, esant 15-17° temperatūrai.

Antrą kartą pikuojama, kai daigai turi 3 išsivysčiusius lapelius. Pikuojama į žemių mišinį, paruoštą iš lapinės, velėninės žemės ir smėlio (santykiu 3:1:0,5), 6-7 cm atstumu.

Trečią kartą daigai sodinami jau į 8 cm skersmens vazonėlius. Žemių mi­šinys imamas toks: lengvai molinga velėninė, durpinė arba viržinė, lapinė žemė ir smėlis (santykiu 2:1:1:1). Persodinti daigai saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių ir karštomis dienomis 2-3 kartus purškiami lietaus vandeniu. Žemė vazonuose visą laiką reikia laikyti drėgną, bet ne šlapią. Po 2-3 savaičių daigus galima palaistyti kalio druskos tirpalu (1 g litrui vandens) ir galvijų srutomis (1 dalis srutų —5 dalys vandens).
Kai visa žemė vazonėliuose esti apipinta šaknimis, ciklamenai persodinami paskutinį ,kartą į 12 cm skersmens vazonus (tai esti maždaug po 4-6 savaičių). Persodinimui imamas toks žemių mišinys: lengvai molinga velėninė, lapinė žemė, smėlis ir sausas galvijų mėšlas (2:1:0,5:0,3). Vasarą ciklamenus patartina laikyti inspektuose, sustatytus į medžio pjuvenas arba žemę. Kasdien inspekto langai pakankamai pakeliami ir saulėtomis dienomis užpavėsinami. Labai šiltą ir nevėjuotą dieną inspekto langus galima pakelti kryžmiškai. Rugpiūčio pabai­goje, bent 5 valandoms kasdien apie vidudienį, langus galima visai nuimti ir vakare juos vėl uždėti. Rugsėjo mėnesį vazonai nuplaunami ir sunešami į kam­barį, kurį reikia gerai vėdinti.

Dažnai nuo gausaus laistymo ar pertręšimo azotu ciklamenų gumbai pra­deda pūti. Ciklamenus laistant, reikia saugoti, kad nepatektų vandens ant gum­bo viršūnės. Perdžiovintų ciklamenų žiedai pradeda žydėti po lapais, o kar­tais ir visai nebeišsivysto. Gerai žiemoja ciklamenai, esant 10-15° tempe­ratūrai.

Pasitaikančios ligos: SKLEROTINIS PUVINYS  KEKERINIS PUVINYS VYTULYS – gėlių liga


Šaltinis: LSD „Kambarinės žydinčios gėlės“ ir wikipedia

0

Parašykite komentarą