Beržas iki 25 m aukščio medis lygia balta žieve. Auga visur TSRS europinės dalies ir Vakarų Sibiro miškų zonoje. Gydymui vartojami beržo pumpurai, lapai, degutas ir sula. Pumpuruose yra iki 3-5% eterinio aliejaus, jie renkami žiemą ir anksti pavasarį, kol dar neišsprogę, išbrinkę, dervingi. Džiovinami džiovyklose 25-30°C temperatūroje arba pašiūrėje. Išdžiovinti pumpurai nuskabomi arba nukuliami nuo šakų, išvalomi nuo žirginėlių.

Lapai renkami gegužės mėnesį, žydėjimo metu, kai jie būna kvapnūs ir lipnūs. Lapuose yra vitamino C, saponinų, flavonoidų, dervos, antibiotinių medžiagų, kurios pasižymi stipriomis antimikrobinėmis savybėmis. Pumpurai vartojami kaip šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinantis, atsikosėjimą palengvinantis vaistas, dezinfekcinė priemonė. Naudingos higieninės ir gydomosios jų vonios. Tinktūra (proporcija su 90% spiritu 1:5) skiriama kaip šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinantis vaistas po arbatinį šaukštelį 2 3 kartus per dieną.

Beržo pumpurų nuoviras ruošiamas iš 10 g pumpurų ir 200 ml vandens, verdama 30 minučių, geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną. Didžiojo Tėvynės karo metais vandeninis beržo lapų antpilas buvo vartojamas kaip bendrai stiprinantis organizmą, vitaminizuotas gėrimas esant trofinėms opoms, negyjančioms žaizdoms ir avitaminozėms. Jam paruošti 2 arbatiniai šaukšteliai supjaustytų lapų užplikinama 200 ml verdančio vandens, duodama pritraukti 30 minučių, atšalus iškošiama ir geriama 3-4 kartus per dieną. Antpilas būna ryškiai žalsvai geltonas, truputi kartokas. Jis naudingas sergant nefrozėmis, nefritais, susijusia su šlapimo rūgštimi diateze.

Smulkiai sutrinta ir farmakologiškai indiferentinė beržo medienos anglis gaminama tabletėmis ir granulėmis, vadinama karbolenu. Geriama, kai pučia pilvą (meteorizmas), sergama kolitais, kai yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas po 1-2 tabletes 3-4 kartus per dieną. Ji vartojama apsinuodijus maistu, nes neleidžia toksinėms medžiagoms patekti į kraują. Geriama po 20-30 g vienu kartu suspensijos vandenyje pavidalu. Beržo sula natūralus fiziologiškai ląstelinis gėrimas, turintis vynuogių cukraus iki 1% (gliukozės ir fruktozės), kai kurių mineralinių druskų, fermentų, vitaminų ir kitų organizmui naudingų medžiagų. Paruoštos atsargai daržovės ir vaisiai pavasarį po truputį netenka savo mitybinės vertės. Sula naudinga tuo, kad ji papildo išsekusias per žiemą biologiškai aktyvių medžiagų atsargas organizme. Beržo sulos stiklinė pagal vertę yra pakankama dienos sveikatingumo dozė. Norint prailginti natūralios sulos vartojimo laiką, ji konservuojama dažniausiai įmonėse, kurios gamina nealkoholinius gėrimus.

Sunkiais karo metais pavasarį sula buvo vartojama kaip dietinis vaikų ir sužeistųjų ligoninėse gėrimas. TSRS medicinos mokslų akademijos Mitybos institutas rekomenduoja beržo giros paruošimo būdą. Sula pakaitinama iki 35° C, į ją įdedama presuotų kepimo mielių (10 15 g mielių 1 litrui sulos). Indas aklinai užkemšamas ir nešamas į patalpą, kurioje laikosi 5-10° C temperatūra. Po 3-4 dienų beržo gira paruošta. Šis putojantis rūgštokas gėrimas išsilaiko 4-5 mėnesius. Iš sulos taip pat gaminamas beržo sirupas, vynas ir net… šampanas. Senovėje kunigaikščiai ir dvarininkai per puotas stebindavo užjūrio svečius šampanu, baudžiauninkų vyndarių pagamintu iš beržo sulos.

Natūralus gėrimas vis plačiau vartojamas kaip vaistas. Cheminės medžiagos, esančios beržo suloje, yra neatskiriama žmogaus organizmo skysčių, raumeninių ir kaulinių audinių dalis, jos yra būtinos normaliai musų gyvybinei veiklai. 1 sulą įeina eteriniai aliejai, sudėtingi glikozidų grupės junginiai, vitaminų kompleksas. Šis apysaldis gėrimas padeda pašalinti iš organizmo visokias balastines medžiagas, iš jų ir druskas esant sutrikusiai vandens ir druskų apykaitai (osteochondrozės, inkstų akmenligė, pabrinkimai, podagra ir kt.). Stila naudinga ir sergant odos ligomis, tokiomis, kaip egzema, neurodermitas, žvynelinė. Kartais ji ne tik geriama, bet tinka ir drėgniems tvarsčiams dėti sergant dermatitais, trofinėmis opomis, egzema. Pavasarinė beržo sula liaudyje laikoma labai vitaminingu gėrimu. Ji geriama po 1-3 stiklines per dieną sergant bronchitais, plaučių tuberkulioze kaip bendrai stiprinantis organizmą vaistas, taip pat sergant reumatu, esant hipovitaminozėms.

Kosmetikos sumetimais beržo sula prausiamas veidas, kai jis išbertas spuogais ir yra pigmentinių dėmių. Parfumerijos pramonė gamina losjoną „Beriozką“, kuris turi iki 30% beržo sulos. Jam pagaminti vartojama vien tik natūrali sula, be cukraus ir rūgšties. Nuostabi beržų savybė pavasarį gausiai išskirti sulą („verkti“) žinoma daugeliui. Ji leidžiama anksti pavasarį, kai augale vyksta sulčių judėjimas. Tuo tikslu medžio kamiene kaltu padaroma trikampė skylė, kurios viršūnė nukreipta žemyn. 1 skylę įstatomas specialus skardinis lovelis arba marlinė virvutė, kuri nuleidžiama į švarų stiklinį indą. Kai sula baigia tekėti, medžio žaizda būtinai užtepama tirštu sodo tepalu arba ūkišku muilu, kad medį nepatektų parazitinių grybų ir bakterijų, kurie sukelia puvimą ir medžio žuvimą.

0