Imkime, pavyzdžiui, liepžiedžius. Šiuos žiedus visi pažįsta ir mėgsta, kai jais pasidengia medis liepos mėnesį. Kaip vaistas, daugiausia vartojami liepos žiedynai, vadinami liepžiedžiais. Geriausia liepžiedžius rinkti žydėjimo pradžioje, t.y. pirmojoje liepos mėnesio pusėje. Išdžiovintų pavėsyje žiedų karštas antpilas (arbata) vartojamas prakaitavimui sukelti susirgus ligomis, atsiradusiomis nuo peršalimo tuo tikslu arbatiniai šaukšteliai užplikoma 1 stikline verdančio vandens ir geriama karšta arbata nakčiai gulint lovoje.

Liepžiedžių nuoviru dažnai skalaujama gerklė susirgus angina. Manoma, kad, veikiant liepžiedžiuose esančioms biologiškai aktyvioms medžiagoms (rauginėms ir dažinėms medžiagoms, eteriniams aliejams, vitaminams, angliavandeniams ir kt.), sustiprėja prakaito liaukų veikla ir išsiplečia jas maitinančios kraujagyslės. Mokslinėje medicinoje liepžiedžių, sumaišytų su kitais vaistiniais augalais, arbata vartojama kaip geras prakaitavimą sukeliantis vaistas.

Plačiai žinoma ši prakaitą varanti arbata (ją galima paruošti pačiam): imama liepos ir juoduogio šeivamedžio žiedų po lygiai. 2 valgomieji šaukštai mišinio užplikinama stikline verdančio vandens, statoma ant silpnos ugnies ir verdama 5 10 minučių, po to iškošiama ir išgeriama karšta arbata visa iš karto. Kartais liepos žiedų dedama j augalinius mišinius, kurie vartojami skrandžio, kepenų ir žarnyno ligoms gydyti. Reikia prisiminti ir puikias liepų medaus gydomąsias savybes.

Nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro aplink liepas skraido gausybė vabzdžių, ypač šis medis — geriausias medingas augalas. Net grikiams ir tai toli iki liepos Per 10-15 dienų, per žydėjimo laikotarpį, bitės surenka iš vieno liepos medžio tiek nektaro, kiek iš viso grikių lauko hektaro.

0