Kovos priemonės su grybinėmis tulpių ligomis

Agrotechninės priemonės

Tulpes sodinti į tą pa­čią vietą kas 5-6 metai. Labai svarbu nustatyti dir­vos analizę ir mineralinių trašų kiekį joje. Šviežio­mis organinėmis trašomis tręšti ne anksčiau kaip prieš metus. Vegetacijos periodu nuolat naikinti pikt­žoles, ligos pažeistus augalus šalinti. Laiku svogū­nus iškasti, džiovinti ir valyti. Valant ir rūšiuojant atidžiai atrinkti nesveikus bei deformuotus svogūnus ir juos sunaikinti (sudeginti). Sandėlius, stalus ir dėžutes kasmet dezinfekuoti 2% formalino, 5% va­rio sulfato arba 80/0 geležies sulfato tirpalu. Sau­gykloms dezinfekuoti nuo kenkėjų tinka aerozolis „Gamma“ arba „G-17″.

Cheminės priemonės

Užteršta dirva dezinfekuo­jama tiazonu (sin. milonu) arba formalinu. Jų kon­centracija ir kiekis, taip pat vartojimo būdas nuro­dyta ant įpakavimo maišelių. Išryškėjus ligos požy­miams, svogūnus reikia beicuoti 0,3-0,4°/0 kalio permanganato (30-40 minučių), 0,3% polikarbaci­do (30 minučhl) arba lizolio 0,15-0,2% (20 minu­člų) tirpalu. Po to svogūnus išdžiovinti 20-22° C temperatūros patalpoje arba lauke (ne saulėje).

Per vegetaciją tulpės profilaktiškai purškiamos 3 kartus (1 kartą prieš žydėjimą ir 2 kartus po žydėjimo) pakaitomis 10/0 Bordo skysčiu, 0,3% poli­karbacino, 0,3% vario oksichlorido arba 0,35% eu­pareno suspensija. Sergančių tulpių augimo vietas, nepažeidžiant šalia augančių tulpių, gausiai palais­tyti kalio permanganato 0,5°/0 arba chloro kalkių tirpalu.


Šaltinis: A. Karla ir P.Balčikonis „Tulpių auginimas“. Daugiau info: tulpės

0

Parašykite komentarą