PELŽIEDĖ – kambarinė lapinė gėlė

PELŽIEDĖ (Ruscus L.)

Dygioji pelžiedė (Ruscus aculeatus L.).Lelijinių (Liliaceae) šeimos visžalis krūmelis, užaugantis 60 cm aukščio. Savaime auga Kryme, Viduržemio jūros pakrančių kalnuose. Stiebas stačias, apaugęs tankiais kladodžiais (netikrais lapais). Kladodžiai kieti, odiški, smailiomis viršūnėmis. Pavasarį šių „lapų“. viduryje pasirodo nedidelis žvynelis—vienintelis tikras lapelis, kurio pažastyje išauga smulkūs balti žiedai. Žiedams nužydėjus, išauga raudonos uogos. Jos ilgai laikosi ant augalo. Puošniai atrodo žaliame kladodžių fone.

Liežuvėlinė pelžiedė (R. hypoglossum L.). Auga Viduržemio jūros pakrančių kalnuose. Šios rūšies kladodžiai stambesni, kiek švelnesni negu dygiosios pelžiedės. Žiedai truputį didesni už didžiosios pelžiedės. Vaisius — raudona uoga. Dauginama ir auginama kaip dygioji pelžiedė. Gerai auga šiltose ir vėsesnėse patalpose.

Dauginama kerelio dalimis persodinant. Persodinama pavasarį, prireikus galima persodinti ir kitu metų laiku. Surinktos sėklos tuojau sėjamos į inspektinės ir durpinės žemės mišinį. Dygsta ilgai, kartais net ištisus metus.

Suaugusi pelžiedė sodinama į derlingą kompostinę žemę arba į inspektinės ir lapinės žemės mišinį. Persodinama kas antri metai. Vasarą laistoma gausiai, žiemą saikingai. Tręšiama srutomis arba mineralinių trąšų mišiniu (5 g litrui vandens). Žiemą netręšiama. Žiemą galima laikyti vėsiose patalpose, nors neblogai auga ir šiltesniuose kambariuose. Vasarą būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Tinka patalpoms puošti, sausoms puokštėms, auginama loveliuose, keraminėse vazose su kitais augalais. Atspari sausrai, dulkėms, dujoms.


Šaltinis: A. Lučinskienė „Kambarinės lapinės gėlės“ ir wikipedia

0

Parašykite komentarą