ROŽIŲ DAUGINIMAS ATLANKOMIS, ATŽALOMIS, KRŪMO DALIJIMU

Dauginimas atlankomis

Dauginimas atlankomis yra pats paprasčiausias, lengviausias iš visų vegetatyvinio dauginimo būdų. Tačiau taip plačiau dauginamos tik laipiojančios rožės.

Atlankomis dauginami senesni krūmai. Anksti pavasarį, dar prieš sprogstant pumpurams, aplink krūmą supurenama dirva ir viršutinis jos sluoksnis pakeičiamas kompostine arba inspektine žeme. Kad ūgliai greičiau įsišaknytų, išilgai kiekvieno pumpuro priešingoje pusėje aštriu peiliu nežymiai įpjaunama. Po to ūglis guldomas i 6-8 cm gylio griovelį ir prismeigiamas mediniais arba geležiniais virbais (22  pav.). Ūgliams užaugus iki 8-10 cm, grioveliai užpilami derlinga žeme. Per vasarą reikia žiūrėti, kad dirva neišdžiūtų, nesusidarytų pluta. Iki rudens ūgliai gerai įsišaknija ir sekančių metų pavasari juos jau galima atskirti nuo motininio krūmo ir sodinti nuolatinę vietą. Silpniau įsišaknijusias atlankas neiškastas galima palikti dar metams arba, atskyrus nuo krūmo, persodinti lysvę.

dauginimas-atlankomis

22 pav. Dauginimas atlankomis

Dauginimas atžalomis

Atžalomis dauginamos praktiškai tik parko rožės. Prie senesnių (5-10 metų) rožių krūmų kartais priauga atžalų. Iš pradžių jos būna be šaknų ir maitinasi iš motininio augalo. Maždaug po metų išsivysto šaknynas, ir kitų metų pavasarį aštriu kastuvu arba, žemę atkasus, sodo žirklėmis atžala atskiriama nuo pagrindinio krūmo. Jos antžeminė dalis sutrumpinama pusiau ir šiek tiek šaknys. Kol atžala sustiprėja, metams ji sodinama į lysvę, o po to — į nuolatinę vietą.

Dalijimas krūmu

Krūmo dalijimu dauginamos tik parko ir savašaknės rožės. Anksti pavasarį, prieš sprogstant pumpurams, krūmas iškasamas ir sodo žirklėmis arba pjūkleliu padalijamas taip, kad kiekvienai daliai tektų šaknų ir stiebų. Dviem trečdaliais sutrumpinami stiebai ir truputį šaknys. Prieš sodinant šaknys pamirkomos karvių mėšlo ir molio skiedinyje. Antraisiais —trečiaisiais metais rožės pradeda žydėti. Kad nenustotų žydėti pagrindinis krūmas, galima atskirti tik dalį krūmo.


Šaltinis: A. Puipa „Rožės“ ir Vikipedija

0

Parašykite komentarą