Šermukšnis – maistinis ir dekoratyvinis augalas

Kuris nesigrožėjo rudens pradžioje ryškiais raudonai oranžiniais šermukšnio vieno iš labiausiai apdainuojamų mūsų šalies medžių vaisiais. Ažūrinė laja, daugybe puošnių vaisių kekių, kuriuos taip labai mėgsta strazdai, išskiria šermukšnių iš jį supančios aplinkos. Paplitęs beveik visoje TSRS europinėje dalyje, Urale, Kankaze ir Sibire, auginamas kaip maistinis ir dekoratyvinis augalas. Tačiau ne vien grožiu ir puošnumu šermukšnis. Jo vaisiuose rasta vitaminų C ir P rauginių, dažinių medžiagų, organinių rūgščių, cukrų. Uogose yra nemažai karotino; pagal jo kiekį šermukšnio vaisiai pranoksta kai kurias morkų veisles, o pagal vitamino P kiekį šermukšnis užima vieną pirmųjų vietų tarp vaisinių ir uoginių augalų.

Pats medis senovėje turėjo didelės ūkinės ir maistines reikšmės. Gydymui buvo vartojami žiedai, lapai ir daugiausia uogos. Degtinė, gauta kaip Šermukšninio uogų antpilas, laikyta geru vaistu nuo vidurių užkietėjimo, buvo geriama ir vartojama išoriškai nuo reumato. Iš uogų gamindavo „drebučius“ (želė), karštus gėrimus arbatos pirmtakus. Sumaišę su sirupu lygiomis dalimis, iš uogų virdavo gero skonio košę, kurią liaudis garbino kaip patikimumą vaistą nuo inkstų, tulžies pūslės akmenų, reumato; dozė 2 3 valgomieji šaukštai per dieną nevalgius.

Mūsų šalies liaudies medicinoje žiedų nuoviras geriamas sergant kepenų, skydliaukės ligomis. Uogos valgomos šviežios ir džiovintos; sultys, morsas geriama nuo širdies ligų, taip pat kaip silpnas vidurius paleidžiantis, šlapumą varantis, tulžies išsiskyrimą skatinantis ir priešuždegiminis vaistas. Bulgarijoje vartojamas prinokusių vaisių sirupas nuo akmenligės, Austrijoje nuo reumato, esant skrandžio atonijai, Lenkijoje sergant inkstų, šlapimo pūslės ligomis.

Liaudyje šviežių šermukšnio uogų sultys vartojamos esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui. Iš uogų gaminami saldžiarūgščiai antpilai ir morsai. Tam reikalui 400 g uogų susmulkinama grūstuvėje, užplikinama 2 litrais verdančio vandens, duodama pritraukti 4 valandas, po to suplakama, iškošiama per keturių sluoksnių marlę, pridedama cukraus arba medaus pagal skonį.

Šermukšnis vartojamas ir kaip polivitamininė priemonė, turinti daug karotino. Šviežios uogos perdirbamos į vitamininį sirupą, iš jų verdama uogienė, vartojamos konditerijos ir likerių bei degtinės pramonėje; džiovintų uogų dedama į vitaminines arbatas. Šermukšninis vartojamas ir kaip tulžies išsiskyrimą skatinantis vaistas.

Tradicinėje medicinoje šviežių uogų sulčių sirupas vartojamas kaip diuretinis ir hernostazinis vaistai nuo glomerulonefritų. Džiovintus vaisius ir šviežių uogų sultis naudinga vartoti sergant hipertonine liga.

Baltarusijos mokslininkai išrado būdą, kaip panaikinti šermukšnio vaisių kartumą. Tuo tikslu jie panardinami 3 5 minutėms į verdant 2,5 valgomosios druskos tirpalą, po to nuplaunami šaltu vandeniu.

Populiariausias pastaruoju metu tapo juodavaisis šermukšnis (juodavaisė aronija). Tai iki 3 m aukščio krūmas. Jauni jo būna susiglaudę, vėliau išsiskleidžia. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, elipsiški arba plačiai ovaliniai. Lapalakščio kraštas pjūkliškai dantytas. Lapų viršutinė pusė tamsiai žala, blizganti, o apatinė balkšvai pilka, menkai apšepusi. Rudenį lapai pasidaro ryškiai purpuriniai. Vaisiai tamsiai purpuriniai arba juodi, blizgantys, apvalūs, su standžia tvirta odele. Gerai išsilaiko 6-7 mėnesius vėsioje užtemdytoje patalpoje. Krūmas atsparus nuolat duoda gerą derlių. Vaisiai nenukrinta ir gali išsilaikyti ant krūmų iki vėlyvo rudens. Šio krūmo tėvynė yra Šiaurės Amerika. Jį auginti pradėjo rusų selekcininkas ir gamtininkas I. Mičiurinas, kuris rekomendavo šį augalą auginti šiauriniuose šalies rajonuose. Juodavaisės aronijos pramoninių plantacijų yra „Liubanės“ tarybiniame ūkyje Vileikos rajone ir kituose Baltarusijos ūkiuose. Kad ji būtų įdiegta į liaudies ūkį, auginama individualiuose soduose ir sodininkų bendrijose, aktyviai prisidėjo BTSR MA Centrinio botanikos sodo mokslininkų darbai. Žemos temperatūros netrukdo ją plačiai auginti Baltarusijoje.

0