ROŽIŲ SKIEPIJIMAS ŠONINIU ĮPJOVIMU

Skiepijant šoniniu įpjovimo būdu, poskiepio antžeminės dalies nupjauti nereikia. Darant pjūvį šaknies kaklelyje, peilis laikomas beveik lygiagrečiai su poskiepiu. Pjūvis daromas iš vienos pusės, gilus, net 1/4 jo storio. Kartu įpjautos žievės ir medienos sluoksnį peilio ašmenimis reikia truputi paversti šoną, kad lengviau būtų galima įstatyti įskiepį. Įskiepis su 2 pumpurais ruošiamas taip, kad, nusmailinus storgalio abu kraštus, šone su pumpuru žievė būtų du kartus arba bent trečdaliu ilgesnė už priešingą šoną. Pjūviai turi būti ne lygiagrečiai, bet su nedideliu kampu vienas kito atžvilgiu (18 pav.). Įskiepis įstatomas į šaknies kaklelyje padarytą žaizdą taip, kad trumpasis jo šonas pasislėptų poskiepio žaizdoje, o ilgasis — liktų išorinėje dalyje ir jų žievės bei požieviniai sluoksniai sutaptų. Skiepijimo vieta, aprišus polietileno plėvelės raiščiu, aptepama sodo tepalu.

soninio-ipjovimo-budas

18 pav. Skiepijimas šoninio įpjovimo būdu

Įskiepiui prigijus, laukinė poskiepio dalis nupjaunama, paliekant aukščiau įskiepio 0,5-0,8 mm stuobrelį. Pjauti geriau ne sodo žirklėmis, bet peiliu. Rožės gali būti skiepijamos ir kitais būdais, kurie aprašyti sodininkystės vadovėliuose.


Šaltinis: A. Puipa „Rožės“, gėlės ir Vikipedija

0

Parašykite komentarą