TULPIŲ SODINIMAS

Laikas

Tulpės sodinamos rudenį. Sodinimo laiko pasirinkimą lemia metų meteorologinės sąlygos (orientuojama­si pagal ilgalaikę orų prognozę) ir in­dividualios augintojų galimybės. Svar­bu tulpes pasodinti ne per anksti, bet dar svar biau nesuvėluoti. Tinkamiausias sodinimo laikas rugsėjo III dešimtadienis ir spalio I ir II dešimtadieniai. Daugelis augintojų sodina ir rugsėjo pradžioje.

Per anksti pasodinti augalai anksčiau įsišaknija, o pabuvę ilgesni laiką vė­sioje aplinkoje, įgauna augimo impul­sus ir gali ne laiku sudygti, pavyz­džiui, per ilgesnį atlydį žiemą arba anksti pavasarį, kai po to vėl praside­da šalčiai. Be to, šiltoje (daugiau kaip 15°C) žemėje jie gali susirgti fuzarioze ar užsikrėsti virusinėmis ligomis, ku­rias platina nematodai. Anksti paso­dinti augalai sekančiais metais anks­čiau nudžiūsta, o tai susiję su svogūng derliaus nuostoliu.

Sodinimo gylis

Sodinimo gylis

Labai svarbu, kad nors mėnesį po sodinimo dirvos temperatūra nebūtų žemesnė kaip 7°C ir augalai spėtų iki žiemos gerai isišaknyti, nes 3-5°C temperatūroje šaknys beveik neauga, o blogai įsišakniję augalai greičiau iššąla. Lapkričio—gruodžio mėnesiais sodinti per vėlu dar ir todėl, kad išauga smul­koki svogūnai. Suprantama, kad dėl kokių nors priežasčių likusius svogūnus geriau pasodinti vėliau negu niekada. Vėlai pasodinti augalai gerai mulčiuo­jami durpėmis (iki 10 cm) ir jie gali šaknytis per visą žiemą.

Gylis

Svogūng sodinimo gylis ma­žiausiai ištirtas. Remiantis ilgalaike patirtimi, daugumos gėlių rūšių svo­gūnai lengvesnėse dirvose sodinami 3-jų svogūng aukščių gyliu (pav.), o sunkiose 2-5 cm sekliau.

Olandijoje lysvėse ir juostose svo­gūnai sodinami 10-15 cm gyliu, o va­gose 20-25 cm gyliu. Vagos keterai nusilyginus, svogūnai lieka 18-20 cm gylyje.

Sekliai pasodintų svogūng klonai išauga smulkūs, nes dirvos paviršiuje temperatūra būna per aukšta ir drėgmės režimas blogesnis. Dėl šalčio intensy­vaus šaknijimosi metu arba pavasarį sekliai pasodinti augalai gali išsikil­noti, o jų šaknys nutrūkinėti. Per gilus sodinimas taip pat turi minusų — au­galai sudygsta vėliau, o nudžiūsta kar­tu su kitais, svogūnai išauga mažesni, nes vegetacijos periodas trumpesnis, giliau dirvoje būna mažiau deguonies ir blogesnė aeracija. Tos veislės, kurių pakaitiniai svogūnai dideli neužauga, sodinama 3-5 cm giliau normalaus gylio.

Tankumas

Tulpių svogūnai sodina­mi gana tankiai, nes norima labai in­tensyviai panaudoti žemę, mažiau įde­dant darbo. Nuo sodinimo tankumo labai priklauso auginimo sėkmė.

Buvo nustatyta, kad lysvėse geriausia sodinti (vnt./m): I frakciją 50-60, II frakciją 55-70, III frakciją 70— 96 svogūnus, atitinkamai 285-342, 314-390, 343-457 tūkst. vnt./ha (pir­masis skaičius — Darvino hibridinių, antrasis kitų grupių). Sodinant tan­kiau, dauginimosi koeficientas mažėja. Paprastai eilutėse tarp svogūnų palie­kami tarpai, atitinkantys 2-jų svogūnų skersmenis.

Labai tankiai pasodintų augalų su­mažėja dirvos mitybinis tūris, pablo­gėja šviesos režimas, o kartu ir asimi­liaciniai.. procesai. Bandymai kompen­suoti dirvos maisto medžiagas papil­domu tręšimu rezultatų neduoda, nes ši kultūra blogai pakenčia didelę drus­kų koncentraciją. Kuo tankiau augalai auga, tuo būna mažesnis atskiro klono dauginimosi intensyvumas, svogūnų užuomazgos, esančios prie išorinio maitinamojo lukšto, sunyksta jau žy­dėjimo metu, nes apatiniuose lapuose dėl šviesos stokos susidaro mažiau ir blogesnės vertės asimiliatų. Kuo tan­kiau tulpės sodinamos, tuo būna dides­nis bendras iškastų svogūng kiekis, tačiau svogūnai, ypač pakaitiniai, būna smulkesni ir klono masė mažesnė. To­kių augalų stiebai išauga aukštesni, lapai ilgesni, liaunesni ir vertikalesni. Vieni tyrinėtojai pažymi, kad per tan­kiai pasodintos tulpės anksčiau nu­džiūsta, kiti teigia atvirkščiai. Reikia manyti, kad didžiausios įtakos turi drėgmė, kai jos pakanka, augalai ve­getuoja ilgiau. Tankiau augančioms tulpėms pavojingos ligos dėl augalų lietimosi ir blogo vėdinimo.

Tulpių sodinimo tankumas 1,1 m pločio lysvėje arba juostoje (eilutės išilginės, sodinama plūgu)

Motininis svogūnas Svogūnų kiekis (vnt/m2)
frakcija skersmuo
(cm)
Svogūnų kiekis 1 m ilgio eilutėje naudingo ploto bendro ploto
E >4,1 7-9 35-45 29,9-31,9
I 3,6-4,0 9-10 45-50 31,9-35,5
II 3,1-3,5 10-11 50-55 35,5-39,1
III 2,6-3,0 11-13 55-65 39,1-46,2
IV 2,0-2,5 13-16 65-80 46,2-56,8
V 1,5-1,9 16-22 80-110 56,8-78,1
VI <1,5 22-23 110-165 78,1-117,2

 

Pastabos:

  1. Atstumas tarp eilučių — 25 cm.
  2. 1,1 m pločio lysvėje arba juostoje telpa 5 eilutės.
  3. Naudingo ploto koeficientas — 0,71.

Tulpių sodinimo tankumas 1 m pločio lysvėje (eilutės skersinės, sodinama rankomis)

Motininis svogūnas Svogūnti kiekis Svogūnų kiekis vnt/m2
frakcija skersmuo (cm) 1       ilgio

m                    eilutėje

naudingo ploto              bendro ploto
E >4,1 7-9 46,9-60,3 33,3-42,8
I 3,6-4,0 9-10 60,3-67,0 42,8-47,6
II 3,1-3,5 10-11 67,0-73,7 47,6-52,3
III 2,6-3,0 11-13 73,7-87,1 52,3-61,8
IV 2,0-2,5 13-16 87,1-107,2 61,8-76,1
V 1,5-1,9 16-22 107,2-147,4 76,1-104,7
VI <1,5 22-23 147,4-221,1 104,7-160,0

 

Pastabos:

  1. Atstumas tarp eilučių — 15 cm.
  2. Eilučių kiekis 1 m2 — 6,7.
  3. Naudingo ploto koeficientas — 0,71.

Šaltinis: A. Baliūnienė ir R. Juodkaitė „Tulpės“ ir wikipedia

 

0

Parašykite komentarą