Žydinčių pievų grožis – Pievinis katilėlis (Campanula patula)
Pievinis katilėlis (Campanula patula) – lengvas, „pieviškas“ katilėlių genties augalas su violetiniais–melsvais, plačiai išsiskleidusiais varpelio formos žiedais. Jis puikiai tinka žydinčioms pievoms, natūralistiniams gėlynams ir lengvoms, nepertręštoms vietoms.
Kaip atpažinti
- Žiedai: melsvai violetiniai, 5 skiautelių, gana „atviri“ (ne uždari varpeliai), ant plonų šakotų stiebų.
- Aukštis: dažniausiai apie 30–60 cm (priklauso nuo dirvos ir konkurencijos).
- Augimo forma: grakštus, šiek tiek „ažūrinis“, ne masyvus kupstas.
- Gyvenimo ciklas: dažniausiai dvimetis (pirmais metais lapų skrotelė, antrais – žydi ir subrandina sėklas), bet dėl pasisėjimo pievoje atrodo tarsi daugiametis.
Kur geriausiai auga
- Šviesa: saulė arba pusiau pavėsis.
- Dirva: vidutiniškai derlinga ar net skurdesnė, svarbu, kad nebūtų nuolat užmirkusi. Per labai derlingoje dirvoje gali būti užgožtas aukštų žolių.
- Konkuruojantys augalai: jam patinka, kai žolynas ne per tankus – tuomet lengviau išsilaiko.
Sėjimas ir įkurdinimas
- Sėja: galima sėti pavasarį arba vasaros pabaigoje/rudenį.
- Sėklos: smulkios – sėti paviršiuje arba tik labai lengvai įterpti; reikia šviesos dygimui.
- Geriausias rezultatas: kai yra atvirų dirvos lopinėlių (pvz., po skarifikavimo ar lengvo įdirbimo), kitaip tanki žolė gali neleisti sudygti.
Priežiūra pievoje
- Jei tikslas – kad išsilaikytų:
- pjauk pievą po sėklų subrendimo (dažnai vasaros pabaigoje),
- nupjautą masę išnešk (kad dirva netaptų per derlinga).
- Jei pjausi labai dažnai kaip veją – jis greičiau pranyks.
Plitimas ir „ilgaamžiškumas“
- Kadangi dažnai yra dvimetis, svarbiausia leisti jam pasėti.
- Jei nori išlaikyti populiaciją, palik bent dalį ploto nenupjautą iki sėklų.
Su kuo gerai dera (žydinčiai pievai)
- Su kitais pievų augalais: ramunėmis, rugiagėlėmis, šalavijais, dobilais, gargždeniu, ir įvairiomis smilgomis.
- Natūralistiniame gėlyne – su lengvais, ne per aukštais daugiamečiais, kad jo neužgožtų.
