Gulsčioji žemenė (Sagina procumbens) – labai žemas, kiliminis augalas

Gulsčioji žemenė (Sagina procumbens) – labai žemas, kiliminis, smulkios tekstūros augalas, dažniausiai vertinamas ne dėl ryškių žiedų, o dėl gebėjimo sudaryti tankų, minkštai atrodantį žalią kilimą tarp akmenų, takelių plyšiuose, alpinariumuose ar drėgnokose, atvirose vietose.

Pagrindinės savybės

Išvaizda

Gulsčioji žemenė yra subtilus, smulkios struktūros augalas. Ji sudaro:

• tankius žemus kupstelius,
• plintančius kilimėlius,
• minkštą, samaninį įspūdį,
• labai smulkią, tvarkingą tekstūrą.

Žiedai maži, balti, beveik nepastebimi iš toliau, todėl pagrindinė dekoratyvinė vertė yra lapija ir kilimo efektas.

Kur geriausiai sodinti

Šis augalas labiausiai atsiskleidžia ten, kur reikia labai žemo žalio sluoksnio. Jis tinka:

• tarp akmens plokščių,
• alpinariumuose,
• akmenų plyšiuose,
• miniatiūriniuose gėlynuose,
• prie takų kraštų,
• dubenyse, loveliuose, mažose kompozicijose,
• drėgnokose vietose, kur norisi samaninio efekto.

Ypač gražiai atrodo:

• natūralesniuose akmenų tarpuose,
• japoniško ar minimalistinio stiliaus kompozicijose,
• vietose, kur augalas gali ramiai plėstis be konkurencijos.

Šviesa

Geriausiai auga:

• saulėje, jei dirva neišdžiūsta,
• pusiau pavėsyje,
• šviesiame pavėsyje.

Karštoje, labai sausoje saulėtoje vietoje gali:

• prarasti dekoratyvumą,
• rudėti,
• išretėti.

Todėl šis augalas dažnai geriausiai atrodo ten, kur yra šiek tiek drėgmės ir ne ekstremalus karštis.

Dirva

Mėgsta:

• lengvą arba vidutinio sunkumo,
• laidžią,
• humusingą,
• nuosaikiai drėgną dirvą.

Svarbu, kad dirva būtų:

• neperdžiūvanti,
• bet ir neužmirkusi ilgam,
• ne per daug suspausta.

Labai sausoje, skurdžioje žemėje augalas dažnai nyksta. Labai sunkioje, šlapioje dirvoje taip pat gali prastėti.

Laistymas

Tai vienas svarbesnių priežiūros punktų.

Kada laistyti

• po pasodinimo, kol įsitvirtins,
• per sausrą,
• jei auga tarp akmenų ar plonesniame substrate,
• vazoninėse ar lovelių kompozicijose – reguliariau.

Ko vengti

• ilgalaikio perdžiūvimo,
• kaitros be drėgmės,
• nuolatinio šlapumo be drenažo.

Trumpai tariant, jam reikia tolygios, bet ne perteklinės drėgmės.

Žydėjimas

Žydi smulkiais baltais žiedeliais, dažniausiai:

• birželį,
• liepą,
• kartais ir ilgiau, jei sąlygos palankios.

Žiedai nėra pagrindinis akcentas, tačiau iš arti jie suteikia augalui lengvo žavesio. Iš toliau jis dažniau suvokiamas kaip žalias, samaninis kilimėlis.

Priežiūra

Priežiūra nesudėtinga, bet svarbi tinkama vieta.

Pavasarį

• pašalinkite parudavusias ar sunykusias vietas,
• švelniai praretinkite, jei kilimas per tankus ir pradeda senti,
• papildykite plonu komposto ar purios žemės sluoksniu, jei reikia.

Vasarą

• stebėkite drėgmę,
• saugokite nuo perdžiūvimo,
• prireikus patrumpinkite išsišovusias ar prastai atrodančias dalis.

Rudenį

• specialaus genėjimo dažniausiai nereikia,
• galima pašalinti tik pažeistas vietas.

Ar reikia genėti?

Paprastai ne, nebent:

• kilimas pradeda reti,
• kraštai netvarkingi,
• atsiranda parudavusių plotų.

Tokiu atveju galima:

• lengvai apkarpyti paviršių,
• pašalinti senas dalis,
• paskatinti tankesnį atsinaujinimą.

Dauginimas

Lengviausiai dauginama:

• dalijant kerelius ar kilimo dalis,
• kartais savaime pasisėja,
• gali įsišaknyti iš besiplečiančių dalių.

Tai vienas iš tų augalų, kurį lengva padauginti tiesiog atskiriant mažas dalis ir persodinant kitur.

Atsparumas žiemai

Paprastai mūsų klimato sąlygomis auga neblogai, jei vieta tinkama. Geriausiai žiemoja ten, kur:

• nėra ilgo užmirkimo,
• dirva laidi,
• augalas nebuvo nusilpintas sausros ar puvinio.

Didžiausias pavojus dažnai ne šaltis, o:

• išmirkimas,
• išdžiūvimas,
• per tankus, uždusęs kilimas.

Ligos ir problemos

Dažniausios problemos susijusios ne tiek su ligomis, kiek su sąlygomis.

Galimos bėdos:

• parudavimas dėl sausros,
• išretėjimas nuo kaitros,
• puviniai, jei per daug šlapia,
• nykimas dėl per stipraus mindymo,
• išstūmimas agresyvesnių kaimyninių augalų.

Svarbu suprasti, kad ši rūšis nėra skirta intensyviai vaikščioti. Ji gali augti tarp plokščių, bet nėra pilnavertė vejos pakaitalo rūšis intensyviam naudojimui.

Kur ji ypač tinka

Gulsčioji žemenė geriausiai tinka:

• dekoratyviniams tarpams,
• mažiems plotams,
• vietoms, kur reikia labai žemos žalios dangos,
• subtilioms akmenų kompozicijoms,
• smulkios tekstūros kontrastui prie stambesnių lapų augalų.

Ji puikiai sukuria „užbaigtumo“ įspūdį mažose kompozicijose.

Kur ji netinka

Šio augalo geriau nesirinkti, jei:

• vieta labai sausa ir kaitri,
• reikia augalo aktyviai mindomam takui,
• dirva nuolat užmirksta,
• aplink auga agresyvūs, greitai stelbiantys daugiamečiai.

Tokiose vietose ji dažnai bus trumpaamžė arba atrodys netvarkingai.

Derinimas su kitais augalais

Labai gražiai dera su:

• šilokais,
• žemais čiobreliais,
• uolaskėlėmis (Saxifraga),
• smulkiais gvazdikais,
• raktažolėmis,
• žemomis varpinėmis žolėmis,
• miniatiūriniais alpinariumų augalais,
• akmenų augalais ir samaninio tipo kompozicijomis.

Ji ypač tinkama kaip pereinamasis, sujungiantis kiliminis sluoksnis.

Pliusai

• labai žema ir daili,
• sudaro tankų kilimo efektą,
• subtili, minkšta tekstūra,
• tinka tarp akmenų ir plyšių,
• gana lengvai plinta tinkamoje vietoje,
• puikiai tinka smulkioms kompozicijoms.

Minusai

• nemėgsta sausros,
• jautri stipriam mindymui,
• gali išretėti karštoje vietoje,
• nėra ryškiai žydintis augalas,
• ilgainiui gali reikėti atnaujinti kai kurias kilimo dalis.