Lipniasėklis (Pittosporum) – dekoratyvus visžalis krūmas
Lipniasėklis (Pittosporum) – dekoratyvus visžalis krūmas ar nedidelis medelis, vertinamas dėl tankios lajos, dailių lapų ir gero pakantumo formavimui. Kai kurios rūšys ir veislės auginamos lauke šiltesniuose regionuose, o vėsesniame klimate dažnai pasirenkamos auginti vazonuose, kad žiemą būtų galima perkelti į apsaugotą vietą. Šiam augalui labiausiai patinka šviesi vieta, laidus substratas ir saikinga, reguliuojama drėgmė.
Plačiau apie augalą
Pittosporum genties augalai dažnai pasižymi tvarkinga, tankia laja ir gana elegantiška išvaizda. Priklausomai nuo rūšies ar veislės, lapai gali būti žali, pilkšvai žali arba margi. Dėl gero atsako į genėjimą lipniasėklis dažnai naudojamas kaip formuojamas krūmas, gyvatvorinis augalas arba stilingas vazoninis akcentas.
Šis augalas paprastai vertinamas dėl:
- dekoratyvios lapijos;
- gana tvarkingo augimo;
- gero pakantumo genėjimui;
- galimybės auginti tiek dirvoje, tiek vazone.
Nors pittosporum nėra itin lepus, jis daug prasčiau jaučiasi užmirkusioje dirvoje nei vidutiniškai sausesnėse, laidžiose sąlygose.
Sodinimas
Lipniasėklį geriausia sodinti į purų, gerai drenuojamą substratą. Jei dirva sunki ar linkusi užmirkti, ją verta pagerinti, kad vanduo neužsistovėtų prie šaknų. Vazonuose būtinos drenažo skylės ir pakankamai laidus žemės mišinys.
Sodinant svarbu:
- parinkti šviesią vietą;
- vengti vietų, kur po lietaus laikosi vanduo;
- naudoti kokybišką, orui laidų substratą;
- po pasodinimo palaistyti saikingai.
Jei augalas sodinamas lauke, verta parinkti užuovėją, ypač jautresnėms veislėms.
Persodinimas
Vazone augantį pittosporum verta persodinti tada, kai jis tampa per sunkus ar per ankštas savo inde, arba kai substratas praranda struktūrą. Kartais persodinti reikia ir todėl, kad augalas tampa nestabilus bei virsta.
Persodinant verta:
- rinktis šiek tiek didesnį vazoną;
- naudoti šviežią, laidų substratą;
- neardyti šaknų per grubiai;
- po persodinimo kelias dienas saugoti nuo didelio streso.
Jei augalas labai didelis, galima bent iš dalies atnaujinti viršutinį žemės sluoksnį.
Tręšimas
Pittosporum paprastai nėra reiklus gausiam tręšimui. Šaltiniai nurodo, kad augalai, augantys dirvoje, dažnai beveik nereikalauja reguliaraus papildomo maitinimo, nebent dirva skurdi arba augimas silpnas. Tokiu atveju pavasarį galima patręšti.
Vazonuose auginamiems augalams tinka:
- saikingas tręšimas pavasarį ir vasarą;
- rudenį – retesnis tręšimas;
- žiemą – labai mažai arba visai netręšti.
Svarbu nepertręšti, nes per didelis trąšų kiekis gali silpninti bendrą augalo būklę.
Genėjimas
Lipniasėklis labai gerai toleruoja genėjimą, todėl tai vienas svarbiausių jo priežiūros darbų. Genėjimas padeda išlaikyti tankią formą, suformuoti pageidaujamą siluetą ir pašalinti pažeistas ar išsišovusias šakas.
Genint verta:
- šalinti nudžiūvusias ar pažeistas šakas;
- patrumpinti per ilgas atžalas;
- formuoti krūmą pavasarį arba po aktyvesnio augimo bangų;
- neperspausti su labai stipriu karpymu vienu kartu.
Jei augalas auginamas kaip dekoratyvinis topiaras ar tvarkingas krūmas, reguliarus lengvas genėjimas duoda geriausią rezultatą.
Paruošimas žiemai
Lipniasėklio žiemojimas priklauso nuo rūšies, veislės ir klimato. Vėsesniuose regionuose vazoninius augalus dažniausiai saugiausia laikyti apsaugotoje, šviesioje, vėsioje vietoje, ypač jei yra šalčių rizika. Lauke augantiems krūmams pavojingiausi gali būti ne tik šalčiai, bet ir šaltas vėjas bei šaknų užmirkimas.
Žiemai ruošiant verta:
- sumažinti laistymą;
- nutraukti arba sumažinti tręšimą;
- saugoti nuo stipraus šalčio;
- palaikyti kuo geresnį drenažą.
Žiemą ypač svarbu neleisti, kad substratas ilgai liktų šlapias ir šaltas.
Laistymas
Lipniasėkliui tinka saikingas laistymas. Įsitvirtinę augalai dažnai yra gana pakantūs trumpesniam sausros laikotarpiui, tačiau jaunus ar ką tik persodintus augalus reikia laistyti atidžiau. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad tarp laistymų dirva turėtų bent iš dalies pradžiūti.
Pagrindiniai principai:
- naujai pasodintus augalus laistyti reguliariau;
- vėliau leisti substratui šiek tiek pradžiūti;
- nepalikti vandens užsistovėti;
- vazone augančius augalus stebėti dažniau nei augančius grunte.
Perlaistymas, ypač sunkiame substrate, yra daug pavojingesnis nei trumpas lengvas perdžiūvimas.
Dauginimas
Pittosporum laikomas gana lengvai dauginamu augalu. Vienas iš šaltinių nurodo, kad auginiai gana lengvai įsišaknija laidžiame mišinyje iš maždaug 50 % durpių ir 50 % perlito.
Dauginant svarbu:
- imti sveikus auginius;
- naudoti lengvą, sterilų, laidų substratą;
- palaikyti šilumą ir lengvą drėgmę;
- saugoti nuo kaitrios tiesioginės saulės.
Tai praktiškiausias būdas išlaikyti konkrečios veislės savybes.
Ligos ir kenkėjai
Lipniasėklis paprastai nelaikomas labai problemišku augalu, tačiau kai kurios bėdos pasitaiko. Iš kenkėjų dažniausiai minimi amarai, taip pat kai kurioms rūšims ar regionuose gali pasitaikyti pittosporum psyllid. Iš ligų svarbiausios yra šaknų puvinys, lapų dėmėtligės, miltligė, taip pat kai kurios šakų dieback ar gumbų problemos.
Riziką didina:
- prastas drenažas;
- užmirkusi dirva;
- bloga oro cirkuliacija;
- žaizdos po šalčio ar mechaninių pažeidimų.
Prevencijai verta:
- neperlaistyti;
- užtikrinti gerą oro judėjimą;
- laiku pašalinti sergančias šakas;
- dezinfekuoti genėjimo įrankius, jei šalinamos pažeistos dalys.
DUK
Ar lipniasėklį galima auginti vazone?
Taip, ypač vėsesnio klimato sąlygomis tai labai praktiškas variantas, nes augalą galima pernešti į apsaugotą vietą žiemai.
Ar jam reikia daug saulės?
Jam labiausiai tinka šviesi vieta. Daug rūšių gerai auga saulėje arba lengvame daliniame pavėsyje, svarbiausia – ne per tamsi vieta.
Kaip dažnai jį laistyti?
Saikingai. Jaunus augalus reikia laistyti reguliariau, o vėliau leisti substratui tarp laistymų šiek tiek pradžiūti.
Ar pittosporum reikia daug trąšų?
Ne. Dirvoje augantys augalai dažnai beveik nereikalauja papildomo tręšimo, nebent dirva skurdi ar augimas silpnas.
Ar jį galima formuoti?
Taip, tai vienas iš geriausiai genėjimą toleruojančių dekoratyvinių krūmų.
Kaip jį dauginti?
Patogiausia dauginti auginiais, naudojant laidų substratą.
Kokios problemos pasitaiko dažniausiai?
Dažniausiai minimi amarai, psyllid tipo kenkėjai, miltligė, lapų dėmės ir šaknų puvinys dėl blogo drenažo.
