Pereskija (Pereskia) – viena neįprasčiausių kaktusinių šeimos augalų genčių
Pereskija (Pereskia) – viena neįprasčiausių kaktusinių šeimos augalų genčių, nes, skirtingai nuo daugumos kaktusų, ji turi tikrus lapus. Dėl to šis augalas atrodo tarsi tarpinė forma tarp kaktuso ir įprasto krūmo ar vijoklio. Pereskija vertinama dėl egzotiškos išvaizdos, greitesnio augimo nei daugumos kaktusų ir palyginti lengvos priežiūros, jei jai suteikiama daug šviesos, laidus substratas ir atsargus laistymas.
Plačiau apie augalą
Pereskija dažnai vadinama lapuotu kaktusu. Tai vienas senesnių ir botaniškai įdomesnių kaktusinių grupės augalų, išlaikęs lapus ir dažnai formuojantis sumedėjusius stiebus. Priklausomai nuo rūšies, augalas gali augti kaip krūmas, medelis ar net pusiau vijoklinė forma.
Didžiausi jos privalumai:
- neįprasta išvaizda;
- greitesnis augimas nei daugelio dykuminių kaktusų;
- dekoratyvūs lapai;
- kai kurių rūšių gražūs žiedai.
Nors tai kaktusas, jo priežiūra kiek skiriasi nuo tipinių dygliuotų, visiškai belapių rūšių. Pereskijai reikia daugiau organinės medžiagos ir šiek tiek reguliaresnio laistymo, bet ji vis tiek netoleruoja užmirkimo.
Sodinimas
Pereskiją geriausia sodinti į labai laidų, bet šiek tiek maistingesnį substratą nei daugumai dykuminių kaktusų. Jai tinka kaktusams skirtas mišinys, papildytas organine dalimi, tačiau būtina užtikrinti, kad vanduo greitai pasišalintų.
Sodinant svarbu:
- rinktis vazoną su geromis drenažo skylėmis;
- naudoti purų substratą;
- nepalikti vandens užsistovėti vazone;
- augalą laikyti labai šviesioje vietoje.
Kadangi kai kurios pereskijos auga gana sparčiai, joms gali prireikti atramos arba reguliaraus formavimo.
Persodinimas
Pereskija, kai jau gerai įsitvirtina, nereikalauja dažno persodinimo. Vienas iš šaltinių pabrėžia, kad tai ilgaamžiai augalai, kuriems dažnas persodinimas nėra būtinas. Jei vis dėlto reikia persodinti, geriausias metas – pavasaris.
Persodinant verta:
- rinktis tik šiek tiek didesnį vazoną;
- naudoti šviežią, laidų substratą;
- nepažeisti šaknų be reikalo;
- po persodinimo kelias dienas nelaistyti per gausiai.
Per didelis vazonas gali būti pavojingas, nes jame žemė išlieka drėgna per ilgai.
Tręšimas
Aktyvaus augimo metu pereskiją galima tręšti saikingai. Viename iš šaltinių nurodoma, kad pradėti tręšti verta po žiemos ramybės, o žiemą tręšti nereikia. Taip pat pabrėžiama, kad per daug azoto skatina minkštą, silpną augimą, kuris tampa jautresnis puviniui ir kenkėjams.
Praktiškai galima laikytis tokios schemos:
- pavasarį ir vasarą tręšti saikingai;
- naudoti silpnesnės koncentracijos trąšas;
- rudenį tręšimą mažinti;
- žiemą netręšti.
Genėjimas
Pereskija gana gerai reaguoja į genėjimą, ypač jei auga per greitai arba praranda tvarkingą formą. Kadangi ji gali būti krūmiška arba ilgesniais ūgliais, genėjimas padeda:
- formuoti kompaktiškesnį augalą;
- sutvarkyti per ilgus stiebus;
- pašalinti pažeistas ar silpnas dalis;
- pasiruošti dauginimui auginiais.
Genėti geriausia aktyvesnio augimo pradžioje arba tada, kai aiškiai matyti, jog augalą reikia koreguoti.
Paruošimas žiemai
Pereskijai žiemą būtinas ramybės laikotarpis su labai saikingu laistymu. Vienas iš šaltinių aiškiai nurodo, kad žiemą augalą reikėtų laikyti beveik visiškai sausai.
Žiemai ruošiant verta:
- sumažinti laistymą iki minimumo;
- nutraukti tręšimą;
- laikyti šviesioje vietoje;
- saugoti nuo šalčio ir šalto, drėgno substrato.
Būtent šaltas ir šlapias režimas yra viena dažniausių problemų priežasčių.
Laistymas
Pereskijai dažniausiai rekomenduojamas principas „palaistyti gausiai, tada leisti substratui išdžiūti“. Viename iš šaltinių aiškiai minima soak and dry sistema – laistyti reikia tik tada, kai žemė išdžiūsta.
Pagrindinės taisyklės:
- laistyti gausiau tik aktyvaus augimo metu;
- tarp laistymų leisti substratui visiškai arba beveik visiškai išdžiūti;
- neperlaistyti;
- žiemą laikyti beveik sausai.
Nors pereskija turi lapus, tai vis tiek kaktusinis augalas, todėl vandens perteklius jai daug pavojingesnis nei trumpas sausros periodas.
Dauginimas
Pereskija laikoma labai lengvai dauginamu augalu. Vienas iš šaltinių tai pabrėžia tiesiogiai, o kitame nurodoma, kad Pereskia aculeata dauginama stiebo auginiais.
Dauginant svarbu:
- pasirinkti sveiką stiebą;
- leisti pjūvio vietai šiek tiek apdžiūti;
- sodinti į laidų substratą;
- po pasodinimo nelaikyti per šlapiai;
- laikyti šiltai ir šviesiai.
Tai vienas paprasčiausių būdų greitai gauti naują augalą.
Ligos ir kenkėjai
Pereskija nelaikoma labai lepiu augalu. Viename iš šaltinių nurodoma, kad rimtos ligos ir kenkėjai jai nebūdingi, tačiau verta stebėti, ar neatsiranda skydamarių ar miltuotųjų skydamarių.
Taip pat, kaip ir kitų sukulentų ar kaktusų kolekcijose, gali pasitaikyti:
- šakniniai miltuotieji skydamariai;
- raudonosios voratinklinės erkės;
- kiti kenkėjai, dažni sukulentuose.
Didžiausia reali rizika dažnai būna ne liga, o:
- perlaistymas;
- silpnas drenažas;
- per daug azoto;
- netinkamas žiemojimas.
DUK
Ar pereskija yra tikras kaktusas?
Taip, nors ji atrodo neįprastai, tai tikras kaktusinių šeimos augalas – tiesiog išlaikęs lapus.
Ar jai reikia daug šviesos?
Taip, pereskijai reikia labai šviesios vietos, kad ji augtų stipri ir kompaktiška.
Kaip dažnai ją laistyti?
Tik tada, kai substratas išdžiūsta. Aktyviu sezonu laistoma gausiau, žiemą – beveik ne.
Ar pereskiją reikia dažnai persodinti?
Ne, dažniausiai ne. Įsitvirtinęs augalas gali ilgai augti tame pačiame vazone.
Kaip ją dauginti?
Patogiausia – stiebo auginiais.
Ar žiemą reikia tręšti?
Ne. Žiemos ramybės metu tręšimą reikia sustabdyti.
Kokie kenkėjai pasitaiko dažniausiai?
Dažniausiai verta stebėti, ar nėra skydamarių, miltuotųjų skydamarių ar kitų sukulentų kolekcijose pasitaikančių kenkėjų.