Oplismenus hirtellus yra lengvos, grakščios formos augalas

Oplismenus hirtellus yra lengvos, grakščios formos augalas, vertinamas dėl tankios, švelniai svyrančios lapijos. Jis ypač tinka pavėsingesnėms vietoms, pakabinamiems vazonams, kompozicijoms ar kaip žemę dengiantis augalas.

Šis augalas gražiausiai atrodo tada, kai auga šviesiame pavėsyje, gauna tolygią drėgmę ir nėra laikomas saulėkaitoje. Nors jis nėra sudėtingas, jo dekoratyvumą labai lemia tinkamas laistymas ir pakankama oro drėgmė.

Plačiau apie augalą

Oplismenus hirtellus yra daugiametė, šliaužianti ar svyranti žolė, kuri gali būti auginama tiek lauke šiltesnėse vietovėse, tiek vazonuose ar kompozicijose. Dėl savo minkštos išvaizdos ir šviesesnio margumo ji dažnai pasirenkama tamsesnėms vietoms pagyvinti.

Šis augalas natūraliai mėgsta pavėsį ar dalinį pavėsį. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad jam tinka pavėsis iki lengvos saulės, tačiau ryški tiesioginė saulė dažniausiai nėra geriausias pasirinkimas, ypač jei augalas auginamas vazone.

Sodinimas

Oplismenus hirtellus reikia sodinti į laidų, bet drėgmę išlaikantį substratą. Šaltiniai rekomenduoja gerai drenuotą dirvą, kuri išlieka tolygiai drėgna, bet neužmirksta. Kai kur taip pat nurodoma, kad augalas gerai auga loam tipo mišinyje su lapine žeme ir smėliu.

Jei augalas sodinamas į vazoną, būtina pasirinkti indą su drenažo skylėmis. Jam nepatinka stovintis vanduo, nes tai gali paskatinti šaknų puvinį. Tuo pačiu nereikėtų leisti žemei visiškai išdžiūti.

Persodinimas

Vazonuose auginamą Oplismenus verta persodinti tada, kai jis akivaizdžiai sutankėja arba pradeda sparčiai peraugti vazono kraštus. Kadangi jis auga šliaužiančiai ir formuoja atžalas, laikui bėgant gali prireikti daugiau vietos arba kerelio atnaujinimo.

Persodinimui geriausiai tinka pavasaris arba aktyvaus augimo pradžia. Persodinant svarbu išlaikyti purų substratą ir po procedūros palaikyti tolygią drėgmę, kad augalas lengviau prigytų.

Tręšimas

Aktyvaus augimo laikotarpiu Oplismenus hirtellus galima tręšti silpnomis, subalansuotomis skystomis trąšomis. Kai kurie šaltiniai rekomenduoja naudoti pusės normos koncentraciją maždaug kas 3–4 savaites nuo pavasario iki ankstyvo rudens.

Žiemą tręšimą verta sumažinti arba visiškai sustabdyti, nes tuo metu augalo augimas lėtėja. Tokia rekomendacija nurodoma ir specializuotuose priežiūros aprašymuose.

Genėjimas

Oplismenus hirtellus nereikia intensyvaus genėjimo, tačiau kartais naudinga jį apkarpyti, kad išlaikytų tvarkingą formą. Šaltiniai nurodo, kad augalą galima lengvai patrumpinti arba atitraukti nuo nepageidaujamų vietų, jei jis ima plisti per plačiai.

Kai kur minima, kad augalą galima lengvai nupjauti ar net retkarčiais labai švelniai nupjauti aukščiau, tačiau tai reikėtų daryti saikingai.

Paruošimas žiemai

Žiemą Oplismenus hirtellus priežiūra turėtų būti ramesnė. Jei jis auginamas vazone patalpoje, svarbiausia sumažinti tręšimą, stebėti laistymą ir neperlaikyti augalo per šlapiame substrate.

Kadangi tai pavėsio ir drėgnesnės aplinkos augalas, žiemą jam gali pakenkti labai sausas oras šalia šildymo prietaisų. Todėl naudinga laikyti jį stabilioje vietoje, be staigių temperatūros svyravimų ir be sausų karšto oro srautų.

Laistymas

Oplismenus hirtellus mėgsta tolygiai drėgną substratą. Šaltiniai pabrėžia, kad dirva turi būti drėgna, bet ne permirkusi, o augalo nereikėtų palikti stovinčiame vandenyje.

Augimo metu jis dažniausiai laistomas reguliariai, o žiemą – rečiau. Kai kur nurodoma, kad vegetacijos metu vandens gali reikėti kas 5–7 dienas, o žiemą intervalas pailgėja. Vis dėlto praktiškiausia stebėti ne kalendorių, o tikrąją substrato būklę.

Dauginimas

Oplismenus hirtellus gana lengvai dauginamas atžalomis, šliaužiančiais stiebais arba sėklomis. Vienas patikimiausių būdų – atskirti įsišaknijusias dalis ar dalyti kerelį. Šaltiniai taip pat nurodo, kad augalas lengvai dauginamas iš bėglių ir sėklų.

Praktiškai namų sąlygomis paprasčiausia atskirti dalį augalo su šaknimis ir pasodinti į naują indą. Taip naujas augalas greičiau prigyja ir išlaiko motininio augalo išvaizdą.

Ligos ir kenkėjai

Oplismenus hirtellus gali būti pažeidžiamas voratinklinių erkių, amarų ir miltuotųjų skydamarių, ypač jei auginimo sąlygos netinkamos arba oras pernelyg sausas.

Taip pat svarbu saugotis šaknų puvinio, kurį dažniausiai sukelia užmirkęs substratas. Geriausia prevencija – geras drenažas, saikingas laistymas ir reguliari augalo apžiūra. Jei lapai pradeda prarasti gyvybingumą ar augalas staiga silpsta, pirmiausia verta tikrinti drėgmės balansą.