Kov 23, 2022
70 Views

Antžeminių augalų dalių rinkimas ir paruošimas

Written by

Iš antžeminių augalų dalių, pavyzdžiui, žiedų (Flores), lapų (Folia), žolės (Herbą) ir kt. gaminama įvairi vaistinė žaliava. Sumedėję augliai — Stipites . Žaliavai ruošti dažniausiai naudojami vienamečiai augliai, bet kartais — daugiamečiai, pavyzdžiui, amalo (Viscum album). Augliai renkami antrojoje vasaros pusėje, džiovinami natūraliai; pjaustomi 4—5 cm ilgio gabaliukais. Mūsų krašte vaistinei žaliavai medžiagą — auglius duoda du augalai — karklavijas (Solanum dulcamara) ir aukščiau minėtasis amalas. Pagaminta žaliava vadinama Stipites Visci albi ir Stipites Dulcamarae.

Žievė — Cortex. Žievė, kaip vaistinė žaliava, vartojama žymiai plačiau, negu augliai. Žievei rinkti geriausias laikas būtų ruduo, nes tada daugiausia sukaupta įvairių veikliųjų medžiagų. Tačiau tuo laiku žievė būna „prikepusi prie medienos ir techniškai lupimas neįmanomas. Mūsų sąlygomis ji lengvai lupasi pavasarį, t. y. pradėjus sultims judėti. Praktiškai žievė lupama tol, kol ji „prikepa”, bet geriau nuimti anksčiau. Tinkamiausia žievė gaunama tada, kai ji lupama nuo 3—4 m. medelių kamienų bei šakų, kol dar nėra kamštinio audinio. Mūsų floroje paminėtinas žievę duodąs farmacijos reikalams augalas — šaltekšnis (Rhamnus frangula), o iš jo gauta žaliava vadinama Cortex Frangulae. Nulupta žievė džiovinama natūraliai — pastogėse. Saulėje džiovinti negalima.

Žolė — Herbą. Daug vaistinės žaliavos gaminama iš įvairių žolinių augalų. Žolė piaunama tada, kai augalai pilnai išsivysto, t. y. butonizacijos bei žydėjimo fazėse. Derliui nuimti parenkamas sausas, saulėtas oras, nes giedru laiku nuimtą derlių žymiai lengviau džiovinti, o sudžiovinta žaliava būna geresnės kokybės: Jeigu augalai stambūs, stiebai stori, tai dažnai imama tik viršutinė augalų dalis, o belapė sumedėjusi dalis paliekama. Pavyzdžiui, karčiojo Mečio (Artemisia absinthium) paprastai renkama tiktai viršutinė stiebų dalis.

Lapai — Folia. Lapai labai.svarbūs augalų organai. Juose vyksta organinių medžiagų sintezė. Vaistinei žaliavai gaminti jie renkami tada, kai pasiekia normalų dydį, bet juose dar turi vykti intensyvūs fiziologiniai procesai. Pageltę, kenkėjų bei ligų pažeisti lapai vaistinei žaliavai netinka. Lapų derlius nuimamas augalų žydėjimo fazėje. Tačiau praktiškai jie skinami augalams pradėjus žydėti ir trunka iki pirmų šalnų. Iš karto negalima nuimti visų lapų pirmiausia dėl to, kad labai nukentėtų augalų vystymasis, o dalis jų paprastai žūtų, antra, dalis lapų būtų nepilnai išsivystę ir todėl žaliava būtų prastesnės kokybės, be to, iš ploto vieneto išeitų mažas žaliavos derlius. Lapai paprastai renkami 2—3 kartus, viršutiniai jauni paliekami, kol pasieks normalų išsivystymą. Lapai skinami saulėtomis dienomis po pietų. Nuskintus lapus reikia greitai padžiauti.

Žiedai — Flores. Tai bendras terminas, kuris vartojamas plačia prasme visiems žiedų organams, t. y. žiedų sudėtinėms dalims.

Žiedai vaistinei žaliavai ruošti renkami visiškai išsivystę, tai yra išsiskleidę. Praktiškai graižai (ramunių ir kitų augalų) skinami tada, kai liežuviniai žiedeliai būna horizontalioje padėtyje, o vamzdelinių būna prasiskleidę jų dalis. Tokiu laiku rinkti graižai kokybiškai duoda geriausią žaliavą, jei tik tinkami sudžiovinama.

Vaisiai — Fructus. Praktiniu požiūri nėra skirtumo tarp sėklos ir vaisiaus. Vaistinei žaliavai nemaža vartojama įvairių augalų vaisių bei sėklų. Vaistų gamybai skirti vaisiai turi būti švarūs, visiškai subrendę, nepažeisti kenkėjų bei ligų. Jų drėgnumas ne didesnis kaip 10—12%.

Sėklos — Semina. Vaistinei žaliavai ruošti vartojamos fiziologiškai subrendusios kai kurių augalų sėklos. Jos turi būti švarios, nepažeistos kenkėjų bei ligų, gerai išdžiovintos (drėgmės sėklose gali būti iki 12—13). Jeigu sėklos naudojamos preparatų gamybai, tai jos susmulkinamos į rupius miltus arba tik suplojamos. Kai kurių augalų sėklos tiesiog vartojamos gydymui, pavyzdžiui, linų sėklos (Semen Lini), blusinio gysločio, (Semen Psyllii) ir kt.

Pumpurai — Gemmae. Visi sumedėję daugiamečiai augalai kiekvienais metais išaugina pumpurus, iš kurių sekančiais metais vystosi lapai bei augliai. Pumpurai visada yra apsuptj odiškų žvynelių, kad augimo kūgeliai būtų apsaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų veikimo. Kai kurių augalų žvyneliai yra gausiai prisotinti įvairių dervinių (balzaminių) medžiagų. Mūsų krašte vaistinei žaliavai ruošti dažniausiai renkami šių augalų pumpurai: beržo (Gemmae Betulae), pušies (Gemmae Pini), juodojo topolio (Gemmae Populi) ir kt. Pumpurus geriausia rinkti vasario—balandžio mėn.,tai yra iki jų sprogimo pradžios. Džiovinami ne aukštesnėje kaip 35° C temperatūroje.

Uogos — Baccae. Uogomis vadinami sultingi daugiasėkliai vaisiai. Vaistinei žaliavai gaminti uogos renkamos tada, kai jos pradeda sirptij nes visai išsirpusias sunku rinkti — dalis jų susimaigo ir iš tokių ištižusių uogų gaunama blogos kokybės žaliava. Farmacinėje nomenklatūroje uoga (Bacca) ir vaisius (Fructus) turi tą pačią prasmę, pavyzdžiui, Fructus Myrtillorum pilnai galime pavadinti Baccae Myrtilli. Surinktų uogų negalima plauti, nes jos blogai džiūsta ir išsiekstraguoja greitai tirpstančios medžiagos. Džiovinti iš pradžių 55—60° C ir baigti 40° C temperatūroje.

Kankorėžiai — Strobili. Šis pavadinimas taikomas žiedynams, panašiems į kankorėžius, pvz., apynių spurgai. Apynių spurgai vaistinei žaliavai renkami tada, kai jie techniškai subręsta. Ši brendimo fazė nustatoma iš šių požymių: spurgai išsivystę iki normalaus dydžio, žiedynuose (spurguose) lupulino liaukos citriniškai geltonos spalvos, turi malonų, specifišką kvapą. Spurgą lengvai suspaudus tarp pirštų ir paleidus, jis turi atgauti savo pirmykštę formą; lengvai jį maigant, girdimas savotiškas girgždėjimas. Kada spurgai fiziologiškai subręsta, žvyneliai paruduoja ir lengvai byra, paprastai vaistinei žaliavai gaminti netinka. Tinkamai paruošti spurgai vadinami Strobili Lupuli arba Flores Lupuli.

Liaukos — Glandulae. Daug yra augalų, turinčių ant lapų, stiebų paviršiaus bei žieduose įvairaus dydžio liaukų, kuriose būna susikaupę įvairių medžiagų, pavyzdžiui, eterinių aliejų, dervinių medžiagų ir kt. Mūsų krašte vienintelė liaukų žaliava gaminama iš apynių spurgų — Glandulae Lupuli.

Sporos — Sporae. Sporos yra žemesniųjų augalų dauginimosi ląstelės. Šios žaliavos pavyzdžiu yra pataisų sporos. Pataisui pasiekus tam tikrą amžių (25—30 m.), iš jo horizontaliai augančio (šliaužiančio) stiebo išauga sporofilai, kurių viršūnėse yra varpų pavidalo organai. Juose išsivysto nepaprastai daug smulkių sporų, kurioms subrendus ir išbyrėjus, prasideda gana sudėtingu būdu naujos pataisų kartos vystymasis.

Vaistinei žaliavai ruošti liepos mėn. sporofilai žirklėmis nukerpami ir išdėstomi ant švaraus popieriaus; po 2—3 parų sporos išbyra. Džiovinti geriausia pastogėse, bet galima ir tiesiog saulės atokaitoje, tik reikia žiūrėti, kad vėjas nenuneštų sporų ir į jas nepripūstų dulkių bei žemių. Galutinai sporos išvalpmos persijojant jas per šilkinius sietus. Išvalyta žaliava vadinama Sporae Lycopodii.

Piestelės — Stigmata. Vaistinė žaliava ruošiama iš kai kurių augalų žiedų piestelių, pavyzdžiui, kukurūzų. Iš burbuolių išaugę kuokštai ilgų, siūlų pavidalo žemyn nusvirusių „plaukų” ir yra piestelės. Jos renkamos tada, kai įgauna žalią spalvą. Parudavusios vaistinei žaliavai netinka. Surinktas piesteles reikia rūpestingai išdžiovinti natūralioje temperatūroje ir paskui greitai supakuoti: drėgmės nepraleidžiančią tarą, nes jos yra hodroskopiškos — greit i iš oro prisitraukia drėgmės ir pradeda gesti. Paruošta žaliava vadinama Stigmata Maydis.

Article Categories:
AUGALAI

Comments are closed.