Bijūnas (Paeogia L.)

Bijūninių (Paeoniaceae) šeimos žoliniai, rečiau sumedėję, GO-125 cm aukščio augalai. Savaime auga Centrinėje bei Rytinėje Azijoje, rečiau Pietų ar Vidurio Europoje. Lietuvoje auginami kaip dekoratyviniai augalai.

Visi žoliniai bijūnai pagal kerelio aukštį dalijami į 3 grupes: žemi — iki 60 cm aukščio, vidutiniai — 60-100 cm ir aukšti — daugiau kaip 100 cm aukščio.

Paminėsime daugiausia paplitusias rūšis.

Baltažiedis bijūnas (P. lactillora Pall., sin. P. albiflora Pall.). Kilęs iš Rytų Azijos. Užauga iki 60-100, cm aukščio. Šaknys sustorėjusios, verpstiškos, rudos. Stiebas daugiažiedis (dažniausiai trižiedis, bet pasitaiko ir vienažiedžių). Lapai 2-3 kartus trilapiai. Žiedai balti, kartais raudoni, tačiau yra veislių su rožiniais, purpuriniais, gelsvų atspalvių, pilnaviduriais, pusiau pilnaviduriais ar paprastais žiedais. Baltažiedžio bijūno kultūrinės veislės ir formos gėlininkystės literatūroje dažnai vadinamos kinietiškais bijūnais (sin. P. albiflora Pall. var. chinensis hort., P. sinensis hort.). Šio bijūno gražesnės veislės: Elegans superba — aukštas, kvapiais, pilnaviduriais žiedais, kraštiniai vainiklapiai švelniai rožiniai, viduriniai — balti, žydi birželio mėn. pradžioje; Festiwa maxima — aukštas, žiedai labai dideli, pilnaviduriai, balti, viduriniai vainiklapiai su raudonais dryžiais, žydi birželio mėn. pradžioje; Jeanne d’Arc — aukštas, kvapiais, pusiau pilnaviduriais, rožiniais, viduryje su gelsvu atspalviu žiedais, žydi gausiai birželio mėn. viduryje; Karl Rosenfield — vidutinio aukščio, pilnaviduriais, tamsiai raudonais žiedais, žydi birželio mėn. viduryje; Marechal Mac Mahon vidutinio aukščio, pusiau pilnaviduriais, ryškiai raudonais žiedais, žydi birželio mėn. viduryje; Mme Calot — aukštas, kvapiais, pilnaviduriais, švelniai rožiniais žiedais, vėlyvesni žiedai beveik balti, žydi birželio mėn. pradžioje; Mme E. Lemoine — aukštas, pilnaviduriais, baltais, kreminio atspalvio žiedais; Pobeda — žiedai pilnaviduriai, dideli, šviesiai raudoni, žydi birželio mėn. pabaigoje.

Siauralapis bijūnas (P. tenuifolia L.). Savaime auga Tarybų Sąjungos europinės dalies pietuose, Kaukaze, Mažojoje Azijoje. Stiebas iki 50 cm aukščio, vienažiedis. Lapai dukart ar triskart trilapiai, suskaldyti į labai siauras, 1-3 mm pločio, skilteles. Žiedai dideli, apie 8 cm pločio, raudoni. Yra formų su pusiau pilnaviduriais ir pilnaviduriais žiedais. Žydi gegužės mėn. pradžioje. Antžeminė augalo dalis pradeda gelsti jau liepos pabaigoje—rugpjūčio mėn. Palyginti jautrus šalčiams, tačiau atsparus sausrai. Gali augti nederlingoje dirvoje.

Sibirinis bijūnas (P. anomala L.). Paplitęs Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Vakarų ir Rytų Sibire, Vidurinėje Azijoje. Tai 60-70 cm aukščio, dukart trilapiais lapais augalas. Žiedai tuščiaviduriai, purpuriškai rausvi. Žydi gegužės mėn. Labai atsparus šalčiams.

0