Burokėlis – dvimetis žolinis augalas. Manoma, kad burokėliai kilę iš Viduržemio jūros pakrančių. Ten ir dabar auga savaime. Senovės Graikijoje ir Romoje burokėliai buvo vartojami kaip vaistinis, rečiau kaip maistinis, augalas.
Burokėliai – vertinga gydomoji dietinė daržovė. Senovės gydytojai jais gydė tuberkuliozę, mažakraujystę, avitaminozę, vidurių užkietėjimą, vėžį, hipertoniją, katarą ir kt.
Šakniavaisiuose yra baltymų (1,7%), angliavandenių (10,6%), ląstelienos (0,7%), pektinų (1,2%), aminorūgščių, organinių rūgščių (citrinos, obuolių ir kt.), pigmentų (karotinoidų, antocianų), vitaminų: 20 mg% C, 0,02 mg% B₁, 0,04 mg% B₂, B6, P, 0,20 mg % PP, karotino – 0,01 mg%, pantoteninės ir folinės rūgšties, mineralinių medžiagų: 88 mg %-kalio, 37mg% kalcio, 43 mg% magnio, 43 mg % fosforo, 1,4 mg % geležies, 0,64 mg % mangano, 0,12 mg % vario, 0,9 mg % cinko, 0,02 mg % molibdeno, 0,004 mg % kobalto, 0,02 mg % nikelio, 0,02 mg% arseno, 0,36 mg % stroncio, 0,03 mg % chromo ir jodo daugiau negu kitose daržovėse.
Burokėlių organinės medžiagos betaninas
Betainas padeda pasisavinti baltymus bei susidaryti cholinui, kuris žadina kepenų ląstelių gyvybingumą bei jų darbą.
Cholinas reikalingas riebalų ir cholesterino apykaitai. Jis mažina kraujospūdį ir apsaugo nuo aterosklerozės. Burokėlius patariama vartoti kaip dietinį produktą, kai kamuoja kepenų ligos. Juose esantys biologiniai junginiai gerina medžiagų apykaitą, skatina kraujotakos procesus (ypač tinka sergantiesiems mažakraujyste). Burokėliuose yra medžiagų, didinančių kraujo krešumą, todėl jų nereikėtų valgyti vyresniems žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešumas.
Pektininės medžiagos naudingos žarnyno mikroorganizmams, jos naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje, pašalina iš žmogaus organizmo švino ir stroncio radioaktyviuosius junginius ir kitus nuodingus medžiagų apykaitos produktus.
Burokėlių ląsteliena ir organinės rūgštys skatina žarnyno veiklą, gerina virškinimą, laisvina vidurius.
Rekomenduojama kasdien prieš valgį suvalgyti 150-200 gramų virtų burokėlių. Burokėliuose esančios jodo druskos apsaugo nuo aterosklerozės, reguliuoja skydliaukės darbą o magnio druskos mažina arterinį kraujospūdį.
Lietuvių liaudis nuo senovės burokėliais gydė skorbutą, avitaminozę, mažakraujystę, kepenų ligas, užkietėjusius vidurius, aterosklerozę. Burokėlių sultyse yra kalcio ir natrio, kurie labai svarbus gydant įvairias ligas. Minėtieji makroelementai organizme ištirpsta ir dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose.
Tirpusis kalcis labai naudingas tuomet, kai žmogus serga centrinės nervų, širdies ir kraujagyslių, raumenų sistemų ligomis. Ypač tinka sergantiesiems vegetacinėmis neurozėmis, migrena, nemiga. Chloras stimuliuoja kepenų, tulžies pūslės ir limfinės sistemos veiklą. Burokėlių sultyse geležies yra nedaug, todėl ją su organiniais junginiais organizmas gerai pasisavina. Nors burokėlių sultys sveikam žmogui labai naudingos, bet, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, reikia gerti tik pasitarus su gydytoju (jos dirgina gleivinę).
Tuomet geriau tiktų burokėlių ir morkų sultys (santykiu 1:3). Šio mišinio per dieną reikia išgerti 1-2 stiklines. Jis aprūpina organizmą mikroelementais, foline rūgštimi, karotinu (provitaminu A), kurie yra natūralios kraujo ląstelių statybinės medžiagos, ypač reikalingos eritrocitams raudoniesiems kraujo kūneliams gaminti. Aprašytųjų sulčių mišinys tinka žmonėms, sergantiems kraujo ir kraujotakos organų ligomis.
Galima į šį mišinį įpilti šviežių agurkų sulčių.
Toks gydomasis mišinys tinka tulžies pūslei ir kepenims valyti, taip pat gerai veikia prostatos liauką, padeda tirpinti ir pašalinti iš organizmo šlapimo rūgštį. Šį mišinį rekomenduojame gerti kaupiantis organizme druskoms, sergant podagra, artritu.
Burokėlių sulčių užtenka išgerti pusę stiklinės ryte prieš valgį arba po valgio. Burokėlių ir morkų sulčių mišinio reikia gerti po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną. Burokėlių, morkų ir agurkų sulčių mišinys (po lygiai) geriamas po stiklinę prieš valgį tris kartus per dieną.
Medicininėje literatūroje rašoma, kad burokėlių sultys stabdo vėžinių ląstelių augimą ir dauginimąsi. Jų sultys naudojamos ir kosmetikai. Burokėlių sultys suteikia odai gaivumo ir elastingumo. Seimininkės iš šviežių burokėlių daro mišraines, garnyrus, padažus, verda barščius.
Žiemai burokėliai marinuojami ir konservuojami. Juos galima raugti. Tam paruošiamas 5% valgomosios druskos tirpalas ir juo užpilami išvirti ir nuplauti burokėliai. Galima įdėti prieskonių: peletrūno, salierų, mairūno, petražolių. Užpilti burokėliai keletą dienų rauginami kambario temperatūroje (kol susidaro pieno rūgštis, paskui laikomi rūsyje, kur pamažu rūgsta. Šitaip rauginti burokėliai naudojami maistui: salotoms, mišrainėms, sriuboms. Jų rašalą liaudis vartoja virškinimui gerinti, kai užkietėję viduriai.
