Sau 1, 2022
133 Views

Česnakas

Written by

Augalams, kurie žinomi nuo seno ir vartojami liaudies medicinoje, priklauso česnakas. Kitados buvo rastas vaistų su česnaku receptas, parašytas dantiraščiu beveik 3000 metų prieš mūsų erą. Egiptiečių papiruse (apie 1600 metus prieš mūsų erą) aprašytas vergų, stačiusių piramidę, streikas. Jie sustreikavo dėl to, kad negavo česnako, kuris papildydavo menką jų maisto davinį. Tikriausiai jau tuo metu česnakas buvo vertinamas ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip profilaktinė priemonė sergant virškinamojo trakto ligomis. Užsimenama apie česnaką taip pat senovės indų knygose, senovės romėnų literatūroje. 80-taisiais mūsų eros metais Neronas įsakė duoti česnako romėnų legionieriams jų fizinėms jėgoms ir kovingumui padidinti.

Tropinio klimato sąlygomis, dažnai stingant geriamojo vandens, yra visų pripažintos dezinfekuojančios, bakteriostazinės ir antiparazitinės česnako savybės, efektyviai sulaikančios epidemijų kilimą ir plitimą į profilaktines ir gydomąsias česnako savybes atkreipė dėmesį Hipokratas ir Galenas. Hipokratas (460-377 m. pr. m. e.) rekomendavo česnaką kaip vaistą, stimuliuojantį virškinimo sistemos funkcijas. Per visus viduramžius česnakas buvo geriausias vaistas nuo bakterinių ligų. Per dažnas to meto epidemijas buvo rekomenduojama valgyti česnaką arba juo trinti kūną. Senovės medicinoje tvirtinama, kad „pakanka turėti česnako galvutę burnoje arba nešioti ją su savimi, kad apsisaugotumei nuo užkrato”. Kruopštūs cheminiai, bakteriologiniai ir farmakologiniai tyrimai, pradėti XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, patvirtino, kad česnako svogūnų komponentai pasižymi gana ryškiomis gydomosiomis savybėmis. Dėl ko gi taip vertino česnaką mūsų protėviai?

Švieži česnako svogūnai (ropelės) turi fermentų, vitamino C, lytinių hormonų, mikroelementų, angliavandenių, dažinių medžiagų, fitoncidų. Jeigu sugrūstą česnako tyrę patalpintume po stikliniu gaubtu ir greta jos po tuo pačiu gaubtu padėtume lėkštelę su bakterijų, infuzorijų arba ligas sukeliančių grybų kultūra, tai per kelias minutes visi mikroorganizmai žūtų. Tiriant česnako cheminę sudėtį, išskirta kristalinė medžiaga, neturinti kvapo, pasižyminti baktericidinėmis savybėmis,— alicinas. Česnakas ir iš jo paruošti preparatai pasižymi ryškiu antimikrobiniu ir priešgrybiniu veikimu. Dėl to jis vartojamas virškinamojo trakto infekcinėms ligoms gydyti. Česnakas ypač gerai naikina tokias ligas sukeliančius mikroorganizmus, kaip auksinis stafilokokas, mielių ląstelės. Šia vertinga jo savybe pasinaudojama burnos ertmės gleivinės ligoms gydyti.

Elžbieta Viloch rašo: „Jeigu, kalbėdami apie didelę česnako, kaip profilaktinės priemonės, reikšmę, dar paminėsime jo kirmėlių varomąsias savybes, priminsime apie esantį česnake didelį surišto jodo kiekį, kuris pagerina medžiagų apykaitą, taip pat atsižvelgsime į daugelį svogūninių augalų dar neištirtų savybių, bus galima suteikti jiems mityboje vietą, kurios jie verti”. Kaip matyti, česnako gydomosios savybės nėmaž nenublanko ir mūsų, antibiotikų, amžiuje. Sausas česnako ekstraktas įeina į vaistinio preparato alocholio sudėtį. Pastarasis vartojamas sergant lėtiniais hepatitais, cholecistitais, lėtiniu atoniniu vidurių užkietėjimu. Jo paskiriama po 2 tabletes 3 kartus per dieną po valgio. Mokslinėje medicinoje česnako preparatais varomos kirmėlės. Dauguma tyrinėtojų česnako biologines savybes aiškina visų biologiškai aktyvių augalo junginių komplekso veikimu. Pastaraisiais metais Lenkijoje sukurtas neturintis nemalonaus kvapo preparatas aliofilis. Jis stabdo patogeninių mikroorganizmų augimą, mažina arterinį kraujospūdį ir neturi šiuo atveju įtakos širdies veiklai.

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad preparatas netoksiškas ir nesukelia šalutinių reiškinių, jis rekomenduojamas taip pat esant vaikų žarnyno sutrikimams, sergant infekcinėmis virškinamojo trakto ligomis ir t. t. Išoriškai vartojamas 5 % tepalas iš česnako sulčių su lanolinu. Gydytojui J. Lesnikovui iš Novosibirsko pavyko įrodyti, jog česnako fitoncidai veikia fungistaziškai („fungus” — grybas) ir fungicidiškai kai kurių grybų štamus (padermes), kurie sukelia žmogaus ligas. Kadangi natyvūs česnako preparatai savo chemine sudėtimi įvairiais metų laikais nepastovūs, kai kurie mokslininkai savo tyrimuose vartoja preparatą sativiną (RTFSR sveikatos apsaugos ministerijos Tomsko epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslinio tyrimo institutas).

Tyrimų objektas yra į mieles panašūs mikroorganizmai, sukeliantys žmogaus odos ligas. Šie grybai ne mažiau atsparūs antiseptikams negu bakterijos. Kai kurie iš jų pasirodė atsparūs ir fitoncidams, prireikė keleto valandų, kad būtų galima visiškai sustabdyti jų augimą. 50 60 % koncentracijos sativinas veikė fungistaziškai, o 90-100 % — fungicidiškai į mieles panašius organizmus. Tikėsimės, kad ilgainiui odos ligų specialistai ir mokslininkai biologai atras būdų išsaugoti vaistinių preparatų fitoncidinį aktyvumą. Reikalą komplikuoja tai, kad parazitiniai grybai prasiskverbia gilesnius odos sluoksnius, vadinasi, reikia, kad paskui juos prasiskverbtų fitoncidai arba kiti vaistiniai preparatai.

Article Categories:
AUGALAI

Comments are closed.