Sau 16, 2022
813 Views

Erškėtis

Written by

Sunku nurodyti, išskyrus erškėtį, kokį nors kitą augalą iš gana daugelio augalų (floros atstovų), kuriuos žmogus vartoja savo poreikiams, tokį populiarų kaip vaistą ir kaip maisto produktą. Visi pažįsta šį dygų krūmą, dažnai sudarantį brūzgynus. Jo šakos gausiai apaugusios dygliais, iš čia ir kilo pavadinimas. Erškėtis, arba laukinė rožė, priklauso erškėtinių šeimai. Pavadinimas „rožė” kilo iš graikiško žodžio rhodon, kuris reiškia rožinis. Erškėtis, kaip laukinis augalas, plačiai paplitęs tiek europinėje, tiek ir azijinėje TSRS dalyje. Be to, jis auginamas sodų ir miškų medelynuose kaip vaistinis, maistinis, medingas, dažinis, dekoratyvinis, melioracijos ir medžioklės ūkio augalas. Mūsų šalyje auga daugiau kaip 60 erškėčio rūšių. Erškėtis — vienas daugiausia turinčių vitamino C augalų.

Gausūs erškėčio tyrinėtojai nustatė išties rekordinį vitamino C kiekį jame (kai kurių rūšių siekia 18% vaisiaus sauso minkštimo masės). Erškėčio vaisiuose vitamino C yra maždaug 10 kartų daugiau negu juodųjų serbentų uogose ir 50 kartų daugiau negu citrinoje. Jeigu erškėtį vertinsime pagal tai, kiek jame yra vitaminų, tai pasirodo, kad jį reikia priskirti prie polivitamininių augalų, nes jame yra vitaminų C, B2, P, A, K. Be to, augalo vaisiuose yra daug organinių rūgščių, kurios pagerina virškinimą, pektininių ir rauginių medžiagų ir būtinų organizmui mineralinių druskų.

Kadangi erškėčio vaisiai turi įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, jie nuo seno vartojami mokslinėje ir liaudies medicinoje, taip pat maisto pramonėje. Rusijoje erškėčio vaisius vartojo Sibiro gyventojai dantenoms apsaugoti ir gydyti jas nuo kraujavimo. XVI—XVII amžiuje buvo rengiamos specialios ekspedicijos Orenburgo stepes erškėčio vaisiams rinkti ir jiems paruošti. Iš gausybės istorinių duomenų apie rožę ir erškėtį reikia užsiminti apie Meksandro Makedoniečio laikų rašytoją Teofrastą, kuris gyveno maždaug 300 metų prieš mūsų erą. Savo veikale „Natūralioji istorija” Teofrastas taip detaliai aprašė rožes, kad vėliau gyvenę gamtininkai mažai ką galėjo pridurti prie to, ką jis parašė. Liūdvigo Kerbero žolyne yra 1563 metų receptas, kuriame rekomenduojama iš erškėčio gaminti dantų miltelius dantenoms stiprinti, kai jos kraujuoja. XVI amžiuje Senovės Rusijoje ir vėliau erškėčio vaisiais ir žiedais buvo gydomos žaizdos. Manyta, kad „erškėčio vaisių spalvos vanduo užgydo žaizdas, pašalina niežėjimą, neleidžia žaizdai plisti nei platyn, nei ilgyn”.

Vartotas ir vaisių aliejus žaizdoms, opoms gydyti. Uogos buvo skiriamos nuo karščiavimo, kaip vidurius paleidžiantis vaistas, reumatui gydyti. Pirmoje karo ligoninėje, kuri buvo įkurta Maskvoje sužeistiesiems mūšyje su turkais gydyti, jėgoms palaikyti ligoniams duodavo erškėčio sirupo. Didžiojo Tėvynės karo metais erškėčio vaisių vandeniniais nuovirais ligoninėse gydydavo žaizdas. Erškėčio vaisiai vartojami kai kuriose Europos šalyse inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti, Bulgarijoje — kaip daug vitaminų turintis vaistas organizmo atsparumui nuo infekcinių ligų padidinti. Kinijos medicinoje plačiai vartojamos augalo šaknys virškinimui pagerinti, o Tibete — vaisiai tuberkuliozei gydyti. Antrasis susidomėjimo erškėčio preparatais „gimimas” susijęs su naujo mokslo vitaminologijos — laimėjimais.

Erškėčio vaisių antpilas, sirupas, ekstraktas, milteliai vartojami nuo daugelio ligų, kurias lydi askorbininės rūgšties stoka organizme. Erškėčio ekstraktai — puikus vaistinis preparatas apsisaugoti nuo C-hipovitaminozės ir jai gydyti. Dabartiniu metu erškėčiui skiriama daug dėmesio, jis tvirtai užėmė pagrindinės žaliavos, iš kurios gaminama vitamininė produkcija, vietą; ja vitaminizuojamas maistas vaikų įstaigose, ligoninėse ir visuomeninio maitinimo įstaigose. Be to, erškėčio ekstraktai yra efektyvesni negu gryno vitamino C tirpalai. Sukurtas ir gaminamas specialus preparatas iš erškėčio vaisių cholosasas, kuris stimuliuoja tulžies išsiskyrimą sergantiesiems lėtinėmis kepenų, tulžies pūslės ir tulžies latakų ligomis.

Gyventojai mėgsta ir vartoja erškėčio vaisių vandeninį antpilą. Jis paruošiamas taip. Erškėčio vaisiai nuplaunami šaltu vandeniu, užpilami verdančiu vandeniu santykiu 1:5 (1 dalis vaisių — 5 dalys vandens), verdama 5-10 minučių, po to leidžiama pritraukti parą, iškošiama per marlę. Taip paruoštas erškėčio antpilas tinkamas vartoti 2-3 paras, tik reikia laikyti jį šaltoje vietoje. Nuo 1965 metų Machačkalos gerontologijos kabineto darbuotojai vartoja kalninio erškėčio antpilą, kaitaliodami jį su jodo preparatais, vidutinio, pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių aterosklerozei gydyti. Gydant erškėčio antpilais, normalizuojasi cukraus kiekis sergančiųjų cukralige kraujyje, sumažėja eritrocitų nusėdimo greitis ir cholesterino kiekis kraujyje. Pažymėtinas ir didelis šio vaisto ekonominis efektyvumas.

Budapešto medicinos instituto patologinės fiziologijos katedroje patikrinta, kaip veikia praturtintas magniu erškėčio sirupas „Viroma” sergančiuosius hipertonine liga. Mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad šis preparatas labai efektyviai papildo medikamentinį hipertoninės ligos gydymą. Centrinio odos ir venerinių ligų mokslinio tyrimo instituto klinikiniame skyriuje jau seniai vartojamas tėvyninis riebaluose tirpstantis preparatas karotolinas, gaunamas erškėčio vaisių karštos ekstrakcijos saulėgrąžų aliejumi būdu, turintis vitaminų A, E, C. Su karotolinu dedami tepaliniai tvarsčiai kartą per dieną efektyviai gydo lėtines egzemas, trofines opas, neurodermitus ir kitas odos ligas. Geriant jį po arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną, ligoniams išnykdavo bendras silpnumas, nusilpimas, nuovargis, normalizavosi skrandžio ir žarnyno veikla. Karotolino preparato išorinis ir vidinis vartojimas nesukėlė kokių nors komplikacijų arba kitų šalutinių pastaraisiais metais, kaip polivitamininiai koncentratai, vartojami erškėčio vaisiai kosmetikoje.

Sukurta ekstraktų gavimo iš erškėčio technologija, kaip ekstraktus panaudojant suskystintas dujas. Tokie ekstraktai — natūralūs polivitamininiai koncentratai, kuriems būdinga visi būtini fizikiniai ir cheminiai rodikliai, rodantys, kad jie tinkami vartoti biokosmetikoje. Kosmetikos pramonė gamina skystą, turinti erškėčio aliejaus, kremą „Erškėtis”, kuris vartojamas veido ir kaklo odai prižiūrėti.

Article Categories:
AUGALAI

Comments are closed.