Ežiuolė (Echinacea Moench)

Graižažiedžių (Asteraceae) šeimos šakniastiebinis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Gėlininkystėje dažniausiai auginamos dvi rūšys.

Rausvažiedė ežiuolė (E. purpurea (L.) Moench, sin. Rudbeckta purpurea L.). Tai gražus, mūsų gėlynuose retokai auginamas, 80-120 cm aukščio augalas. Apatiniai lapai kiaušiniški, stiebiniai lacentiški, dantytais pakraščiais. Stiebas šakotas, viršūnėje baigiasi mirpuriškai raudonu dideliu graižu. Žiedui prasiskleidus, liežuviški žiedai būna horizontalioje padėtyje, vėliau pailgėja ir nulinksta žemyn. Žydėjimo metu rausvai rudi vamzdiški žiedai savo forma primena spygliuotą ežiuką. Žydi liepos—rugpjūčio mėn.

Siauralapė ežiuolė (E. angustifolia DC.). Artima rausvažiedei ežiuolei. Tipiški požymiai: siauri lancetiški lapai ir labai ilgi, 7-8 cm ilgio, žemyn nulinkę rausvi. liežuviški žiedai.

Ežiuolė mėgsta atvirą vietą ir dalinę paunksnę. Saulėtoje vietoje žiedų spalva pašviesėja, išblunka. Tinka derlinga priemolio, neutralios reakcijos ar šiek tiek šarminė dirva. Neblogai auga ir drėgnesnėse, bet ne šlapiose dirvose, ypač gerai patręštose perpuvusiu mėšlu.

Dauginama sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklų daigumas mažas. Geriausia sėti pavasarį, kovo—balandžio mėn., į inspektus ar dėžutes. Išaugus 3-4 lapeliams, daigai persodinami į nuolatinę vietą. Sėjinukai pradeda žydėti antraisiais-trečiaisiais metais. Kerelius geriausia dalyti ankstyvą rudenį. Ežiuolė žiemoja nepridengta.

Sodinama mažomis grupėmis gazone arba drauge su kitomis daugiametėmis gėlėmis mišriose lysvaitėse, taip pat prie medžių bei krūmų. Ilgakočiai žiedai tinka puokštėms.

0