Kardelis (Gladiolus L.) Vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gumbasvogūninis daugiametis augalas, kilęs iš Pietų Afrikos. Stiebas stačias, nešakotas. Lapai kardo formos ir iš abiejų pusių apgaubia stiebą. Žiedai dideli, piltuviški, susitelkę į vienašalį arba dvišalį žiedyną — varpą. Spalva įvairi: nuo baltos iki beveik juodos. Žydi nuo liepos mėn. iki vėlyvo rudens. Kardelių yra daug kultūrinių formų ir veislių, tačiau visi jie skiriami į 2 grupes: smulkiažiedžius (G. primulinus hort.), žiedai 4-5 cm skersmens, ir stambiažiedžius (G. hybridus grandiflorus), žiedai iki 20 cm skersmens. Visų mėgiamiausi ir daugiausia auginami stambiažiedžiai kardeliai. Jų yra labai daug veislių, kurios skiriasi aukščiu, žiedų dydžiu, forma ir spalva. Gražiausios ir atspariausios mūsų klimato sąlygose veislės.

Žiedyno ilgis matuojamas nuo paskutinio lapo iki žiedyno viršūnės. Pastaruoju metu pradedama domėtis smulkiažiedžiais kardeliais. Jų selekcija vystoma Amerikoje ir Europoje, ypač Olandijoje ir Anglijoje, Maždaug 1950 m, buvo pradėtos auginti naujos smulkiažiedžių kardelių grupės: miniatiūriniai ir vadinamieji Butterflay kardeliai (ant žiedo apatinių vainiklapių yra dėmių ir žiedai primena peteliškę). Šie kardeliai yra 80-120 cm aukščio, nedideliais, 5–6 cm skersmens, žiedais. Paminėtinos veislės: Gipsy Carna.val, Frou-Frou, Walt Disney, Femina, Melodie, Atom. Kardeliams parenkama saulėta ir apsaugota nuo vėjų vieta. Dirva geriau. lengva, bet auga ir sunkesnėje, gerai įdirbtoje, patręštoje ir nerūgščioje dirvoje (pH 7). Jei dirva molinga, reikia dėti smėlio. Iš rudens dirva perkasama arba suariama 25-30 cm kartu įterpiama perpuvusio mėšlo ar komposto. šviežias mėšlas netinka, nes nuo jo kardeliai suserga grybelinėmis ligomis.

Galima trešti kaulamilčiais (5 kg/100 m2). Jei dirva sunki, pavasarį ji vėl suariama 20 cm gyliu, o jeigu lengva, smėlinga, tik supurenama. ir suakėjama, kartu įterpiama superfosfato (5 kg/100 m2). Sodinti atrenkami visiškai sveiki, 3-5 cm skersmens, apskriti gumbasvogūniai, pašalinami nuo jų lukštai. Plokščius gurnbasvogūnius sodinti netinka, nes iš jų išaugę augalai pradeda žydėti gerokai vėliau, žiedai būna blogesnės kokybės, o susidarę nauji gumbasvogūniai blogiau išsilaiko per Prieš sodinimą gumbasvogūniai, jei dar nepradėję, dygti, beicuojami 0,25-0,40% cerezano ar 0,25°/0 granozano tirpalu. laikomi jame 2 val.); tinka ir 0,4°/0′ formalino tirpalas (laikoma 0,5-1 val.). Jeigu gumbasvogūniai jau turi daigus, geriausia juos beicuoti kalio permanganato tirpalu — 5 g kalio permanganato 10 l vandens (mirkomi jame 15 min.).

Sodinami balandžio mėn pabaigoje—gegužės mėn. pradžioje lysves ar lygią dirvą eilėmis. Sunkioje dirvoje sodinami 5-8 cm, o lengvoje — 10 cm gylyje. Atstumai tarp lysvių — 50-60 cm, tarp eilių — 25–30 cm, o eilutėse 20— 25 cm. Jeigu sodinimo metu dirva labai sausa, padarytas vagutes reikia gerai palaistyti. Pasodinus ir iki sudygimo laistyti nepatariama, nes dirva. suplakama, susidaro pluta, kuri nepraleidžia oro. Augimo metu dirva taip pat turi būti normalaus drėgnumo, ypač žiedynų susidarymo metu.

0