Paprastoji kraujažolė yra daugiametis, iki 60 cm aukščio žolinis augalas. Jos šakniastiebis – šliaužiantis, storas stiebas – nešakotas, šiurkštus. Lapai – lancetiški, plunksniškai suskaldyti, apatiniai – kotuoti, viršutiniai – bekočiai. Augalas žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais baltai gelsvais arba rausvais žiedais, sutelktais sudėtiniuose skėčiuose.
Lietuvoje paprastoji kraujažolė auga pamiškėse, sausose pievose, ganyklose, pakelėse, grioviuose.
Vaistinei žaliavai ruošiama žydinti viršutinė augalo dalis. Surinkta žaliava džiovinama vėdinamoje vietoje, ypač gerai džiūsta po skardos ar šiferio stogu. Tinkamai paruošta žaliava turi malonų, specifinį kvapą ir kartų skonį. Tinka vartoti dvejus metus.
Kraujažolės žaliavoje yra eterinio aliejaus, kurio svarbiausia dalis – azulenai (iki 40% ), taip pat borneolio, cineolio, esterių, pineno, kamparo. Be to, joje yra asparagino, dervų, inulino, tanidų, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, fitoncidų, alkaloidų (achileino, stachidrino), organinių rūgščių (acto, izovalerijono, skruzdžių), vitamino C, karotino, filochinono ir kitų junginių.
Kraujažolę dar Dioskoridas vadino žaizdos žole, nes ji buvo vartojama žaizdoms ir kraujavimams gydyti.
Kraujažolės galeniniuose preparatuose esančios veikliosios medžiagos žadina apetitą, gerina skrandžio liaukų veiklą, gydo gastritą, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, kolitą, hemorojų, stabdo vidinį ir išorinį kraujavimą, didina trombocitų kiekį kraujyje, trumpina kraujo krešėjimo laiką, atpalaiduoja žarnyno, tulžies latakų lygiuosius raumenis, skatina tulžies išsiskyrimą į dvylikapirštę žarną, gerina virškinimą. Beje, jos veikia baktericidiškai, prieš uždegimus, slopina alergiją. Nuo jų geriau gyja žaizdos, kepenų ir tulžies latakų uždegimas, jos stimuliuoja gimdos susitraukimus, t. y. stabdo kraujavimą iš gimdos.
Užpilui reikia 15 g smulkios augalinės žaliavos užpilti stikline verdančio vandens, pakaitinti 15 minučių verdančio vandens vonelėje, aušinti 45 minutes, perkošti, likusią žaliavą nusunkti ir dar pripilti vandens iki pirmykščio tūrio. Užpilą reikėtų gerti po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną po valgio.
Paruoštą užpilą galima laikyti vėsioje vietoje 3-4 dienas.
Žmonės paprastąją kraujažolę vartoja apetitui žadinti, skrandžio, žarnyno (opaligei, kolitui, dispepsijai), kepenų, tulžies ligoms gydyti, ypač kai kraujuoja iš plaučių, žarnyno, gimdos. Manoma, kad kraujažolės arbata valo iš kraujo, kepenų, inkstų, tulžies ir šlapimo pūslės nereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Be to, ja gydomas kosulys, sloga, šlapimo nelaikymas ir kt.
Šviežios kraujažolės sultys stiprina kraujagysles, ypač išsiplėtusias venas, gerina širdies veiklą, savijautą klimakteriniu laikotarpiu, reguliuoja menstruacijų ciklą, stabdo kraujavimą iš gimdos ir hemorojinių kraujagyslių.
Patariama skalauti burnos ertmę, kai kraujuoja gleivinė (sergant stomatitu, gingivitu). Kraujažolės veikliosios medžiagos gerina organizmo medžiagų apykaitą ir tinka ligoniams, kuriems gali formuotis akmenligė. Gydytojai pataria gerti augalo šviežias sultis, sumaišytas lygiomis dalimis su medumi, po arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną.
Kraujažolės dedama į vaistinių arbatų mišinius, kuriuos reikia gerti tuomet, kai dingsta apetitas, tinka nuo virškinimo trakto ligų, šlapimo pūslės uždegimo ir esant sutrikusiai medžiagų apykaitai.
Norint gydytis kraujažolės preparatais, reikia pasitarti su gydytoju. Jų nepatartina gerti ligoniams, kurių padidėjęs kraujo krešumas. Žemės ūkyje kraujažolės nuoviras vartojamas kaip biologinė-insekticidinė priemonė žemės ūkio kenkėjams naikinti.
