Paprastoji sukatžolė priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Jo stiebai keturkampiai, švelniai plaukuoti, tuščiaviduriai. Lapai 3—5-skiaučiai, jų viršutinės pusės tamsiai, apatinės — šviesiai žalios spalvos. Auga derlingose dirvose, patvoriais, pakrūmiais, atšlaitėse ir kt.
Vaistinei žaliavai (Herbą Leonuri) ruošti naudojama visa žolė, kuri renkama žydėjimo pradžioje; džiovinama gerai perpučiamose pastogėse.
Žaliava cheminiu požiūriu dar nepakankamai ištirta, tačiau daugelis autorių nurodo, kad žaliavoje svarbesnės medžiagos yra šios: alkaloidai, gliukozidai, rauginės medžiagos, karti medžiaga leonurinas, saponinai, organinės rūgštys, eterinis aliejus ir daug mineralinių druskų. Nors liaudies medicinoje sukatžolė seniai vartojama, tačiau mokslinė medicina šiuo augalu susidomėjo tik XIX šimtmetyje. Farmakologiškai konstatuota efektingas sedatyvinis veikimas. Gotė nurodo, kad, sergant kai kuriomis širdies neurozių formomis, sukatžolės ekstraktas yra nepakeičiamas vaistas. Veršininas ir Jablokovas nurodo, kad šio augalo preparatai vartojami širdies indų neurozės, hipertonijos, strumos, kardiosklerozės ir kitais atvejais.
Mūsų farmacinės chemijos pramonė gamina skystą ekstraktą Extractum Leonuri fluidum ir kt.
