Paprastoji trūkažolė yra iki 70 cm aukščio daugiametis, žolinis, vaistinis augalas. Šaknis stambi, dažniausiai šakota, stiebas – stačias, tvirtas, taip pat šakotas. Apatiniai lapai – plunksniškai skiltėti, o viršutiniai – lancetiški, dantyti, apkabinantys stiebą. Žiedai daugiausia pavieniai, prisitvirtinę viršutinėje stiebo dalyje ar lapų pažastyse.
Augalas žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais mėlynais žiedais, kuriuose daug nektaro. Gerai auga kalkingose dirvose, dirvonuose, pakelėse, šlaituose, žvyrduobėse.
Tai Lietuvos laukų piktžolė.
Vaistinei žaliavai rudenį arba pavasarį kasamos gerai susiformavusios šaknys. Jos nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu ir supjaustomos į gabalėlius, kad greičiau išdžiūtų. Džiovinamos natūraliose arba dirbtinėse džiovyklose.
Vaistinei žaliavai galima rinkti tik pražydusius žiedus. Juos reikia džiovinti gerai vėdinamose, apsaugotose nuo saulės spindulių džiovyklose. Išdžiūvusios šaknys esti rusvai pilkos, raukšlėtos, bekvapės, kartaus skonio.
Trūkažolės šaknyse yra daug inulino (iki 60%), fruktozės (7,4%), glikozido intibino, nuo kurio šaknys būna karčios, pektinų, vitamino C, B₁, cholino, sakų, riebalų, baltymų, gleivių, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių. Sultyse yra laktucino, taraksasterolio, o žieduose – glikozido cikorino.
Trūkažolės antpilu jau Avicena gydė karščiuojančius ligonius. Duodavo jos gerti ir žmonėms, kurių sutrikęs viršskinimas, dažnai pykina. Išoriškai siūlė dėti šios vaistažolės kompresus ant sąnarių sergant podagra, įkandus gyvatei, įgėlus širšei ir kitiems vabzdžiams.
Trūkažolės galeniniais preparatais gydomi uždegimai, naikinami mikrobai.
Iš trūkažolės pagamintais preparatais žadinamas apetitas, virškinimo trakto liaukų sekrecija.
Juos vartojant, geriau pasisavinamos maisto medžiagos. Be to, jais gydomas gastritas, enteritas, kolitas, taip pat vartojami nuo kepenų, geltligės, padidėjusios kasos, cukrinio diabeto, tulžies pūslės akmenligės, inkstų ligų. Trūkažolė varo šlapimą, veikia raminamai. Išoriškai trūkažole gydomi įvairūs odos išbėrimai, egzema, furunkulai ir karbunkulai.
Trūkažolės šaknų nuovirui paruošti imama 10 g susmulkintos žaliavos ir užpilama stikline verdančio vandens, kaitinama verdančio vandens vonelėje 30 minučių, aušinama kambario temperatūroje 10 minučių ir geriama po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.
Susmulkintų ir paskrudintų šaknų dedama į natūralią kavą ir jos gėrimus. Iš trūkažolės šaknų pagamintame gėrime nėra kofeino, todėl jį gali gerti žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos ligomis. Iš jaunų lapų daromos salotos.
