Pelargonija (Pelargonium) yra vienas mėgstamiausių dekoratyvinių augalų

Pelargonija (Pelargonium) yra vienas mėgstamiausių dekoratyvinių augalų, vertinamas dėl gausaus žydėjimo, spalvų įvairovės ir palyginti nesudėtingos priežiūros. Nors kasdienėje kalboje ji dažnai vadinama geranija, botaniškai pelargonijos ir tikrosios geranijos nėra tas pats augalas. Pelargonijos dažniausiai auginamos vazonuose, balkonų loveliuose, terasose ir gėlynuose, kur visą sezoną džiugina ryškiais žiedais.

Tai šilumą ir saulę mėgstantis augalas, kuris puikiai tinka tiems, kas ieško ilgai žydinčios ir dekoratyvios vasaros gėlės. Tinkamai prižiūrimos pelargonijos gali žydėti nuo pavasario pabaigos iki pat rudens, o kai kurios sėkmingai peržiemojamos ir kitais metais vėl gausiai auga.

Plačiau apie augalą

Pelargonijos kilusios iš šiltesnio klimato regionų, todėl geriausiai jaučiasi ten, kur daug šviesos, šilumos ir nėra šalnų. Jos gali būti įvairių tipų: svyrančios, zoninės, kvapiosios ar stambiažiedės, todėl pritaikymo galimybės labai plačios – nuo kabančių vazonų iki klasikinių lauko lovelių.

Didžiausias šio augalo privalumas – ne tik gausūs žiedai, bet ir gebėjimas gana gerai ištverti trumpesnius sausros periodus. Vis dėlto pelargonijos nemėgsta šalčio ir užmirkimo. Jos geriausiai atrodo tada, kai gauna daug saulės, auga laidžiame substrate ir yra reguliariai prižiūrimos.

Sodinimas

Pelargonijas į lauką ar balkonų lovelius geriausia sodinti tada, kai jau visiškai nebegresia šalnos. Jos mėgsta saulėtą vietą ir gerai drenuotą žemę, todėl sodinant svarbu parinkti ne tik tinkamą vietą, bet ir tinkamą substratą. Laisvai drenuojantis dirvožemis yra vienas svarbiausių sėkmingo auginimo veiksnių.

Sodinant verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

rinktis vazoną ar lovelį su drenažo skylėmis
naudoti purų, laidų substratą
nepergrūsti augalų per tankiai
po pasodinimo gerai palaistyti, bet neleisti kauptis vandeniui

Jei pelargonijos auginamos gėlyne, vieta taip pat turėtų būti saulėta ir apsaugota nuo ilgalaikės drėgmės pertekliaus. Kuo daugiau šviesos gauna augalas, tuo gausesnio žydėjimo paprastai galima tikėtis.

Persodinimas

Pelargonijas dažniausiai tenka persodinti tuomet, kai jos išauga seną vazoną, šaknys tampa per ankštos arba substratas praranda purumą. Persodinant svarbu nepasirinkti pernelyg didelio vazono, nes per daug žemės gali ilgiau laikyti drėgmę ir didinti puvinio riziką.

Persodinimo reikia, jei:

šaknys lenda pro vazono apačią
žemė labai greitai išdžiūsta
augalas akivaizdžiai sulėtino augimą
senas substratas tapo sunkus, sukritęs

Persodinus kelias dienas reikėtų stebėti augalą ir neperlaistyti. Pelargonijos geriau jaučiasi tada, kai šaknys auga tvarkingoje, purioje ir ne per drėgnoje terpėje.

Tręšimas

Kad pelargonijos ilgai ir gausiai žydėtų, joms reikia reguliaraus papildomo maitinimo. Šaltiniai rekomenduoja pavasarį tręšti subalansuotomis skystomis trąšomis, o pradėjus formuotis žiedams pereiti prie daugiau kalio turinčių trąšų, kurios skatina žydėjimą. Tręšimas augimo laikotarpiu paprastai atliekamas reguliariai kas 10–14 dienų arba kas 2–3 savaites, priklausomai nuo trąšų tipo.

Svarbu prisiminti, kad:

per daug azoto gali skatinti lapų augimą vietoj žiedų
žydintiems augalams labiau tinka kalio turtingesnės trąšos
rudenį tręšimą reikia mažinti
žiemą peržiemojančių augalų tręšimas labai ribojamas arba stabdomas

Genėjimas

Pelargonijos gerai reaguoja į genėjimą ir nužydėjusių žiedų šalinimą. Tai padeda ne tik išlaikyti tvarkingą išvaizdą, bet ir skatina naujų ūglių bei žiedų formavimąsi. Jaunus augalus naudinga nugnybti, kad jie labiau šakotųsi ir netaptų ištįsę.

Genint verta:

reguliariai šalinti nužydėjusius žiedynus
patrumpinti ištįsusius ūglius
pašalinti pažeistus ar džiūstančius lapus
pavasarį ar rudenį atlikti stipresnį formuojamąjį genėjimą, jei augalas peržiemojamas

Jei pelargonija žiemoja patalpoje, stipresnis genėjimas gali padėti išlaikyti kompaktišką formą ir paskatinti sveiką atsinaujinimą naujam sezonui.

Paruošimas žiemai

Pelargonijos nepakenčia šalčio, todėl prieš rudenines šalnas jas būtina perkelti į saugią vietą arba dauginti auginiais kitam sezonui. Patikimi šaltiniai rekomenduoja prieš atšąlant orams augalus įnešti į šviesią, vėsią, tačiau be šalčio vietą. Taip pat galima augalus patrumpinti ir laikyti beveik ramybės būsenoje, laistant labai saikingai.

Galimi keli žiemojimo būdai:

Peržiemojimas vazone – augalas laikomas šviesioje, vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, laistant minimaliai.
Peržiemojimas iš auginių – vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje paimami auginiai, jie įšaknijami ir laikomi ant šviesios palangės.
Laikymas kaip plikomis šaknimis – senesnis metodas, tinkamas ne visoms veislėms, kai augalai laikomi sausiau ir vėliau pavasarį atgaivinami.

Žiemą svarbiausia neperlaistyti ir saugoti nuo puvinio. Jei augalas laikomas aktyviai augantis, jį reikia stebėti dažniau; jei jis smarkiai apkarpytas ir ilsisi, vandens reikia labai mažai.

Laistymas

Pelargonijos nėra labai ištroškę augalai. Jos gana gerai pakelia trumpalaikį sausros periodą, tačiau prastai reaguoja į nuolat šlapią substratą. Dėl to laistyti reikėtų saikingai, leidžiant žemei tarp laistymų šiek tiek pradžiūti.

Pagrindinės laistymo taisyklės:

nelaistyti „iš įpročio“, o tikrinant žemės drėgmę
vasarą karštyje laistyti dažniau, bet nepermirkyti
nepalikti vandens lėkštelėje ar vazono dugne
žiemą laistyti labai saikingai

Dažna klaida – manyti, kad gausiai žydintį augalą reikia nuolat laikyti šlapią. Iš tikrųjų pelargonijoms daug pavojingesnis yra užmirkimas nei trumpalaikis pradžiūvimas.

Dauginimas

Pelargonijos labai dažnai dauginamos stiebo auginiais, nes tai paprastas ir patikimas būdas išsaugoti mėgstamą veislę. Auginiai imami nuo sveiko, nepažeisto augalo, dažniausiai vasaros pabaigoje, bet galima ir kitu metu, jei augalas aktyviai auga.

Dauginimo eiga:

Nupjaukite 10–15 cm ilgio sveiką ūglį su keliais lapų mazgais.
Pašalinkite apatinius lapus.
Pasodinkite į lengvą, laidų substratą.
Laikykite šiltai, šviesiai, bet be kaitrios tiesioginės saulės.
Laistykite saikingai, kol auginys įsišaknys.

Tai vienas praktiškiausių būdų pasiruošti kitam sezonui, ypač jei nenorite žiemą laikyti didelių senų augalų.

Ligos ir kenkėjai

Pelargonijos gali sirgti tiek grybinėmis, tiek bakterinėmis ligomis, o taip pat būti puolamos kenkėjų. Tarp dažniau minimų problemų yra botritinis puvinys, rūdys, bakterinis maras, lapų dėmėtligės ir virusai.

Dažniausi kenkėjai:

amarai
baltasparniai
voratinklinės erkutės
vikšrai, įskaitant žiedų ar pumpurų pažeidėjus

Daugelio problemų galima išvengti, jei augalai auga gerai vėdinamoje vietoje, neperlaistomi ir reguliariai apžiūrimi. Pastebėjus ligos ar kenkėjų požymius, svarbu kuo greičiau pašalinti pažeistas dalis ir imtis tinkamų apsaugos priemonių.

DUK

Ar pelargonija yra daugiametė?

Taip, šiltesniame klimate pelargonijos gali būti daugiametės, tačiau Lietuvoje jos dažniausiai auginamos kaip sezoniniai augalai arba peržiemojamos patalpose.

Ar pelargonijoms reikia pilnos saulės?

Dažniausiai taip. Pelargonijos geriausiai auga ir žydi saulėtoje vietoje, nors dalinį apšvietimą kai kurios taip pat toleruoja.

Kaip dažnai reikia laistyti pelargonijas?

Laistoma pagal substrato drėgmę. Tarp laistymų viršutinis žemės sluoksnis turėtų šiek tiek pradžiūti.

Kodėl pelargonija nežydi?

Dažniausios priežastys – per mažai saulės, per daug azoto trąšose, nešalinami nužydėję žiedai arba per drėgnas substratas.

Ar pelargonijas galima palikti lauke per žiemą?

Ne, mūsų klimato sąlygomis jų lauke palikti negalima, nes jos nėra atsparios šalčiui. Prieš šalnas jas būtina perkelti į vidų arba dauginti auginiais.

Kada geriausia dauginti pelargonijas?

Labai dažnai rekomenduojama tai daryti vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, kai norima pasiruošti kitų metų augalams.

Ar reikia šalinti nužydėjusius žiedus?

Taip. Tai padeda palaikyti tvarkingą išvaizdą ir skatina naujų žiedų formavimąsi.