Plaukuotasis beržas tai iki 20 m aukščio medis su nesvyrančiomis šakomis. Jauni ūgliai – plaukuoti. Lapų pamatas – apvalus, apatinė pusė – plaukuota. Beržas žydi anksti pavasarį. Riešutėliai subręsta liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Auga drėgnose pievose, miškuose.
Vaistinei žaliavai anksti pavasarį skinami dar neišsiskleidę beržo pumpurai. Lapai skinami žydint. Vaistams tinka ir karpotasis beržas. Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje. Išdžiūvusi žaliava yra sutraukiančio skonio, malonaus kvapo.
Sandariuose induose ją galima laikyti dvejus metus. Pumpuruose yra iki 5% eterinio aliejaus, raugų, dervų, cukraus, vitamino C, organinių rūgščių. Lapuose yra iki 2,8% vitamino C, nikotininės rūgšties, inozito, 3,2% saponino, 0,05% eterinio aliejaus, raugų, flavonoidų (apigenino, kempferolio).
Pumpuruose ir lapuose yra kartumynų, fitoncidų, mineralinių medžiagų. Be to, pumpuruose yra daugiau dervų. Galeniniai preparatai, paruošti iš beržo pumpurų ir lapų, veikia antiseptiškai, jais gydomos grybelinės ligos.
Be to, jie gerina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Rekomenduojama vartoti nuo inkstų ligų, kai atsiranda pabrinkimų dėl širdies nepakankamumo. Jais taip pat galima gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, kepenų ligas, reumatą. Tačiau, sutrikus inkstų funkcijai,
Beržo preparatų nevartokite!
Beržo pumpurais gydomos ir kvėpavimo organų ligos (laringitas, bronchitas, tracheitas), kosulys, jie taip pat varo prakaitą. Beržo preparatais gydoma egzema, nervų ir raumenų uždegimai. Kompresai tinka nuo sąnarių ligų, ilgai negyjančių žaizdų, opų.
Beržo lapų antpilu gydomas lengvas cholecistitas. Ligoniams nebeskauda, nepykina, jie nevemia, pagerėja savijauta, geriau išsiskiria tulžis ir šlapimas. Antpilas stiprina organizmą, tinka nuo avitaminozės.
Nuovirui ruošti imama 10 g beržo pumpurų, užpilama 200 ml vandens ir kaitinama 30 minučių, aušinama kambario temperatūroje 10 minučių, perkošiama ir geriama po vieną valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Užpilui ruošti imama 10 g beržo lapų, dedama į emaliuotą indą ir užpilama stikline verdančio vandens, kaitinama vandens vonelėje 15 minučių, aušinama kambario temperatūroje 45 minutes, perkošiama, nusunkiama likusi žaliava, ir dar pripilama virinto vandens iki pradinio tūrio. Geriama po pusę stiklinės 10-15 minučių prieš valgį tris kartus per dieną. Šitoks užpilas skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą.
Nuoviru galima plauti galvą, nes jame esančios veikliosios medžiagos dezinfekuoja odą, gydo nuo pleiskanų, mažiau slenka plaukai, stiprėja jų šaknys.
Beržo sultys, kurios teka pavasarį, yra stiprinantis, skanus, gaivinantis ir naudingas gėrimas.
Jose yra obuolių rūgšties, cukraus (gliukozės ir fruktozès), vitamino C, kalio, kalcio, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Net ir konservuojamos beržo sultys nepraranda vertingų savybių ir aromato.
Konservuotas beržų sultis gali gerti visi, tik šiek tiek mažiau tie, kurie serga cukriniu diabetu. Beržo sula tirpdo šlapimtakių akmenis (dažniau fosfatinės ir karbonatinės kilmės), skatina šlapimo išsiskyrimą.
Ja (kartu su kitais preparatais) gydoma akmenligė. Taip pat patariama gerti nuo mažakraujystės, bronchito, anginos, furunkuliozės, podagros, egzemos, avitaminozės.
Iš beržų medienos pagamintas degutas veikia antimikrobiškai, dėl to jo yra daugelio tepalų bei linimentų sudėtyje (Višnevskio, Vilkinsono ir kt.). Degutu gydomos parazitinės, grybelinės odos ligos bei sunkiai gyjančios žaizdos.
Beržo grybo ekstraktas vartojamas kaip simptomatinis vaistas piktybiniams navikams gydyti.
Jį gydytojai skiria nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės. Vartojant ekstraktą, pagerėja ligonio savijauta, kraujas. Atsiminkite: gydantis beržo grybo ekstraktu, reikia laikytis dietos. Draudžiama valgyti aštrius patiekalus, rūkytus maisto produktus. Geriausiai tinka pieno ir daržovių patiekalai.
Žmonės jau seniai gydymuisi vartoja beržo pumpurus, lapus, žievę ir sulą. Lapų arbata valo kraują”, skatina šlapimo išsiskyrimą, ją geria nuo skrandžio ir inkstų ligų, ypač nuo akmenligės.
