Kov 27, 2023
262 Views

Raudonasis serbentas auga visuose Lietuvos rajonuose

Written by

Raudonasis serbentas auga visuose Lietuvos rajonuose. Tai vidutinio ūgio krūmas. Lapai odiški, skiautėti. Žiedai – purpuriniai, susitelkę po 15-20 kekėje. Augalas žydi gegužės, o uogas nokina liepos – rugpjūčio mėnesiais. Jos yra apvalios, raudonos, saldžiarūgštės. Prinokusios uogos gali ilgai kaboti ant krūmo šakelių, ir jų maistinė vertė nekinta. Uogų kokybė priklauso nuo dirvos, veislės, vegetacijos periodo, klimato sąlygų ir kt.

Sulaukėjęs raudonasis serbentas auga upių ir ežerų pakrantėse, krūmuose.

Augalas mėgsta šviesą. Dabar yra išvesta daug įvairių serbentų veislių, kurios skiriasi ir derlingumu, ir uogų kokybe. Iki XIV a. raudonasis serbentas buvo auginamas vaistams, o vėliau – ir maistui.

Raudonojo serbento uogose yra 85,4% vandens, vitaminų C (60 mg%), P (0,4 mg%), B₁ (0,09 mg%), B2 (0,02 mg%), PP (0,3 mg%), karotino, cukraus (iki 11%), 3,8% organinių rūgščių, pigmento likopeno ir raugų, makroelementų ir mikroelementų, pektinų. Jie gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, adsorbuoja toksines medžiagas, cholesteriną, šalina juos iš organizmo, stabdo aterosklerozę. Pektinai gerina žarnyno mikrofloros veiklą. Vitaminai C ir P stiprina kraujagyslių ir kapiliarų sieneles, mažina jų trapumą bei pralaidumą.

Raugai dezinfekuoja ir mažina gleivinės uždegimą, malšina skausmą, padeda gyti žaizdoms.

Serbentų uogų sultimis gydomas virškinimo trakto spazminis kolitas ir enterokolitas. Kai padidėja skrandžio sulčių rūgštingumas, sultis reikia gerti po truputį arba visai negerti.

Serbentų uogų sultys gaivina, malšina troškulį, gerina apetitą, didina skrandžio sulčių rūgštingumą. Jas patartina gerti peršalus, nes jos varo prakaitą, mažina temperatūrą, šalina iš organizmo šlapimo rūgščių druskas, tinka podagros profilaktikai.

Įbėrus į litrą sulčių 100-150 gramų cukraus, jos ilgai negenda. Sumaišius su juodųjų serbentų sultimis santykiu 4:1 ir dar įpylus aviečių ar žemuogių sulčių, gaunamas gaivinantis, skanus, vitaminizuotas gėrimas. Serbentų uogas
galima valgyti šviežias, konservuotas, šaldytas.

Iš jų gaminamas morsas, uogienė, marmeladas, kompotas, sirupas, želė.

Uogomis gydoma hemoraginis vaskulitas, fenilketonurija, kuria susergama, kai sutrinka fenilalanino apykaita. Kad patenkintume vitamino C poreikį, reikia kasdien suvalgyti 100-150 gramų uogų.

Žiemai reikia prisidžiovinti serbentų lapų, nes juose taip pat yra daug vitamino C. Iš džiovintų lapų gaminama vitamininė arbata (du valgomieji šaukštai susmulkintų lapų stiklinei verdančio vandens). Baltieji serbentai skiriasi nuo raudonųjų serbentų. Juose yra mažiau vitamino C, organinių rūgščių, daugiau angliavandenių.

Article Categories:
AUGALAI

Comments are closed.