Rugiagėlė yra vienametis arba dvimetis žolinis augalas. Jos stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai lancetiški, žalsvai pilkšvi, apaugę plaukeliais. Augalas žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio mėlynais arba violetiniais žiedais.
Savaime auga laukuose, pūdymuose.
Tai javų piktžolė. Vaistinei žaliavai skinami žydinčių kraštiniai mėlyni vainiklapiai. Rugiagėlės vainiklapius reikia greitai džiovinti tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Išdžiovinti žiedai esti mėlyni, bekvapiai, kartoko skonio.
Rugiagėlės žieduose yra organinių rūgščių, glikozidų (centaurino, cikorino, cianino), flavonoidų, dažomųjų ir mineralinių medžiagų, gleivių, vitamino C, karotino ir kitų junginių. Iš vaistinės žaliavos paruošti galeniniai preparatai varo šlapimą, gydo uždegimus, veikia antimikrobiškai ir varo tulžį.
Rugiagėle gydomos kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimtakių ligos.
Jos žiedai kartu su kitomis taip pat veikiančiomis vaistažolėmis ypač tinka sergant inkstų akmenlige, pielitu, cistitu. Rugiagėlės preparatais gydomos ir akių ligos: konjunktyvitas, blefaritas ir kt. Augale esantys kartumynai skatina virškinimo liaukų sekreciją, gerina virškinimą. Kartu su kitais vaistiniais augalais rugiagėle gydomos virškinimo trakto ligos.
Rugiagėlės žiedų antpilui paruošti imama vienas arbatinis šaukštelis žiedų, užpilama stikline verdančio vandens, ekstrahuojama 20 minučių, aušinama, perkošiama ir geriama po ketvirtadalį stiklinės tris kartus per dieną 20 minučių prieš valgį. Paruoštas užpilas laikomas šaltai dvi paras. Liaudies medicinoje rugiagėlės žiedais gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos, mažinama temperatūra, malšinami galvos skausmai ir kt.
