Vaistinė melisa yra daugiametis žolinis augalas. Jos stiebas status, keturbriaunis, šakotas, plaukuotas. Lapai kotuoti, kiaušiniški, jų viršus taip pat plaukuotas, blizgantis. Sutrynus lapą, jaučiamas citrinos kvapas.
Augalas žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais pilkšvais žiedeliais, kurie susiformuoja viršūninių lapų pažastyse. Lietuvoje vaistinė melisa savaime neauga. Ji auginama daržuose, kolektyviniuose soduose, prie bitynų.
Tai bičių labai lankomas augalas.
Vaistinei žaliavai renkama dar nepražydusi antžeminė augalo dalis. Ji džiovinama gerai vėdinamoje vietoje arba dirbtinėje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35°C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra natūralios spalvos, citrinos kvapo, būdingo karstelėjusio skonio.
Melisos žaliavoje yra eterinio aliejaus (0,33%), kurio sudėtyje yra citralio, mirceno, geraniolio ir kitų komponentų, organinių rūgščių (kofeino, ursolo), raugų, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, gleivių, vitamino C (150 mg%), o sėklose – riebalų.
Melisa dažniausiai vartojama liaudies medicinoje. Avicena ją žinojo ir ja gydė širdies bei virškinimo trakto ligas. Iš melisos vaistinės žaliavos paruošti galeniniai preparatai ramina skausmą, veikia spazmolitiškai. Juos vartodami, geriau jaučiasi širdininkai ir tie ligoniai, kurie serga virškinimo trakto ligomis. Melisa taip pat žadina apetitą, ramina centrinę nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus, sergant migrena, skausmingomis mėnesinėmis.
Užsienio (lenkų, bulgarų, rumunų, prancūzų, italų ir kt.) gydytojai teigia, kad vaistinė melisa stimuliuoja centrinę nervų sistemą, stiprina širdies raumenį, gydo žaizdas, atpalaiduoja galvos smegenų nervų spazmus, mažina ūžimą ausyse ir galvos svaigimą.
Iš vaistinės melisos ruošiamas užpilas.
Imama 10 g susmulkintos žaliavos ir užpilama stikline verdančio vandens, uždengiama ir ekstrahuojama 30-50 minučių, paskui perkošiama ir geriama prieš valgį po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.
Melisa dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydomas širdies nepakankamumas, širdies neurozė, nemiga, taip pat aromatinėms ir gaivinančioms vonioms ruošti.
Melisos lapai yra malonaus, gaivinančio kvapo, panašaus į citrinos, todėl jie vartojami kaip prieskonis. Jais paskaninami žuvies, grybų, mėsos, pieno produktų patiekalai, salotos. Iš melisos ruošiama aromatinga, gaivinanti arbata. Ši žolė naudojama likerių, antpilų gamybai, taip pat parfumerijoje ir farmacijos pramonėje.
