Valgomasis krienas yra daugiametis augalas. Stiebas – stačias, šakotas, plikas, 40-120 cm aukščio. Pamatiniai lapai – ilgakočiai, pailgi arba pailgai kiaušiniški, stiebiniai – trumpakočiai, plunksniškai iškarpyti, 30-60 cm ilgio, 10-15 cm pločio, viršutiniai – bekočiai, lancetiški arba linijiški.
Žiedai – balti, susitelkę daugiažiedėse kekėse.
Šaknis ir požeminė stiebo dalis yra sustorėjusi, ilga, mėsinga, 1,2-5 cm skersmens. Vaisius – elipsiškos, išsipūtusios, 4-6 mm ilgio ankštarėlės. Žydi gegužės – birželio mėnesiais. Šaknys kasamos rugsėjyje spalyje.
Krienas kilęs iš Pietryčių Europos. Kaip kultūrinis augalas viduramžiais pradėtas auginti Vokietijoje. Slavai augina krieną jau nuo IX a. Dabar krienas paplitęs visame pasaulyje. Gydomoji žaliava šaknys ir lapai. Maistui vartojamos šaknys.
Šaknyse yra 77-89% vandens, 0,3-0,4% riebalų, angliavandenių, beazotinių medžiagų, iki 0,25% vitamino C, 0,3-0,4% mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, fosforo, magnio, vario, mangano, kobalto, arseno, geležies, fluoro), 19,5% pelenų, 2,5-3,0 % celiuliozės, glikozido sinigrino, (kuris, veikiant fermentui mirozinui, skyla į gliukozę, kalio sulfidą ir alilo garstyčių aliejų; nuo pastarojo priklauso aitrus krieno kvapas bei skonis), iki 0,35% eterinio aliejaus, fitoncidų, lizocimo. Lapuose yra iki 0,35% vitamino C ir alkaloidų, sėklose – riebalų ir alkaloidų.
Krienuose yra taip pat asparagino, arginino ir gliutamino.
Bandymais nustatyta, kad kriene esantis lizocimas veikia antibakteriškai, o alilo garstyčių aliejus stimuliuoja virškinimo trakto liaukų sekreciją, žadina apetitą. Krienai didina skrandžio sulčių rūgštingumą, atpalaiduoja žarnyno lygiuosius raumenis.
Šviežios arba praskiestos vandeniu sultys efektyviai gydo gastritą, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Krienus draudžiama valgyti sergant kitais skrandžio ir žarnyno uždegimais, kepenų bei inkstų ligomis.
Liaudies medicinoje vartojamos krienų sultys.
Jos žadina apetitą, gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, jomis gydomas skorbutas.
Krienai skatina šlapimo išsiskyrimą, padeda nuo kosulio, todėl juos patartina valgyti sergant reumatu, podagra, šlapimo pūslės, tulžies akmenlige, bronchitu. Nuo bronchinės astmos rekomenduotina vartoti krienus su medumi (1:1) po vieną arbatinį šaukštelį ryte ir vakare. Praskiestomis vandeniu krienų šaknų sultimis skalaujama burna ir gerklė sergant angina bei burnos gleivinės uždegimu.
Šaknų košelė vartojama vietoj garstyčių lapelių.
Ja trinamos skaudamos vietos, ypač sergant radikulitu, miozitu, taip pat skaudant raumenis. Šaknų košele ir antpilais gydomos pūlinės žaizdos, opos ir ausų uždegimai. Krienų šaknų sultimis iš žarnyno varomos kirmėlės.
Krienų sultimis, praskiestomis vandeniu, valomi nuo veido šlakai ir pigmentinės dėmės. Raukšlėtai ir poringai odai gydyti rekomenduojamos trintų krienų ir obuolių (1:1) tyrelės kaukės. Krienai jau labai seniai vartojami kaip prieskonis, taip pat ir konservų gamybai.
