Darželinė aubretė – vienas geriausių pasirinkimų, jei norisi žemo, tankaus ir pavasarį gausiai žydinčio augalų kilimo. Ji natūraliai auga plačiai, gražiai svyra per akmenis ar sienelių kraštus ir geriausiai atrodo tada, kai sodinama grupėmis, o ne po vieną. Dėl kompaktiško, besiplečiančio augimo aubretė ypač tinka alpinariumams, lysvių pakraščiams ir sausoms, saulėtoms vietoms.
Kodėl aubretė tinka žydinčiam kilimui
Aubretė laikoma klasikiniu kiliminiu augalu todėl, kad auga žemai, tankiai ir plačiai, o žydėjimo metu beveik pasislepia po žiedais. Ji puikiai uždengia nedidelius dirvos plotus, gražiai apgaubia akmenis ir sukuria vientisą spalvinį efektą.
Dar vienas svarbus pranašumas – ji mėgsta saulę ir laidžią dirvą, todėl tinka toms sodo vietoms, kur ne visi augalai gerai jaučiasi. RHS nurodo, kad aubretė geriausiai auga pilnoje saulėje ir gerai drenuojamoje dirvoje, taip pat yra labai tinkama sausoms vietoms, kreidingiems šlaitams ir sienelėms.
Jei tikslas yra ne pavienis keras, o tikras žydintis kilimas, aubretė ypač pasiteisina dėl to, kad greitai sujungia atskirus kerelius į vieną bendrą vaizdą. Svarbiausia nuo pradžių tinkamai suplanuoti sodinimo tankį.
Kaip sodinti tankiau
Norint sukurti vešlų žydintį kilimą, aubretę reikia sodinti gana tankiai, bet ne taip arti, kad augalai pradėtų vieni kitus stelbti. Dažniausiai nurodomas atstumas tarp augalų yra apie 15–30 cm, priklausomai nuo veislės ir to, kaip greitai norite užpildyti plotą. Kai kurie šaltiniai mini apie 15 cm, kiti – apie 30 cm, todėl praktiškai tankesniam efektui dažniausiai pasirenkamas mažesnis atstumas.
Jei norite, kad kilimas susiformuotų greičiau, verta laikytis tokios logikos:
- mažesniems daigams palikti apie 15–20 cm;
- stipresniems, platesniems kereliams – apie 20–30 cm;
- sodinti ne viena eile, o grupėmis arba šachmatiniu principu.
Vieta turi būti saulėta, o dirva – grubi, lengva ir gerai praleidžianti vandenį. Jei dirva sunki, į ją verta įmaišyti rupaus smėlio, žvyro ar smulkių akmenukų. Tai ypač svarbu, nes aubretė daug geriau pakelia sausresnes sąlygas nei užmirkimą.
Priežiūra po žydėjimo
Kad aubretės kilimas išliktų tankus ir neatrodytų išdrikęs, po žydėjimo ją verta apkirpti. Šaltiniai rekomenduoja augalą patrumpinti iškart po žydėjimo, kad jis išlaikytų kompaktišką formą ir tvarkingiau atsinaujintų.
Kirpimas po žydėjimo padeda:
- išlaikyti tankų augimo formą;
- sumažinti išplikimo ar ištįsimo riziką;
- kai kuriais atvejais paskatinti silpnesnį pakartotinį žydėjimą vėliau sezono metu.
Svarbu neperlenkti lazdos – paprastai rekomenduojama nekirpti daugiau nei maždaug pusės augalo masės vienu metu.
Laistymas reikalingas daugiausia po pasodinimo ir ilgesnių sausrų metu. Įsitvirtinusi aubretė paprastai nėra reikli, tačiau šaknų zonoje neturi stovėti vanduo. Būtent per didelė drėgmė dažniau kenkia nei trumpalaikis sausumas.
Derinimas su kitais augalais
Darželinė aubretė gražiausiai atrodo tada, kai derinama su kitais saulę ir laidžią dirvą mėgstančiais augalais. Kadangi ji sudaro žemą pirmą planą, šalia jos geriausia sodinti kiek aukštesnius, bet panašių poreikių augalus.
Ji gerai tinka deriniuose su:
- alpinariumo augalais;
- žemais šilokais;
- flioksais kilimininkais;
- ylalapiais ar kitais sausrą pakeliančiais daugiamečiais augalais;
- svogūninėmis pavasario gėlėmis, kurios iškyla virš žemo aubretės kilimo.
Ypač dekoratyviai aubretė atrodo prie:
- akmenų;
- atraminių sienelių;
- takelių kraštų;
- pakeltų lysvių.
Svarbiausia derinant su kitais augalais – nesodinti jos šalia tokių, kuriems reikia nuolat drėgnos, sunkios dirvos ar daug pavėsio. Tokiose sąlygose aubretė ilgainiui praras kompaktiškumą ir žydės silpniau.
jei norite sukurti tikrą žydintį aubretės kilimą, sodinkite ją saulėtoje vietoje, į gerai drenuojamą dirvą, daigus dėliokite tankiau – maždaug kas 15–30 cm, o po žydėjimo augalus apkirpkite, kad išliktų kompaktiški ir vešlūs.
