Dažinė raudė (Rubia tinctorum) – daugiametis augalas, garsėjantis savo šaknimis, iš kurių gaminami raudoni dažai. Ją palyginti lengva prižiūrėti, jei atsižvelgsite į pagrindinius jos poreikius. Pateikiame vadovą, kaip auginti ir prižiūrėti sveiką augalą Dažinė raudė:
1. Sodinimo vieta
- Saulės šviesa: Dažinė raudė mėgsta saulę arba dalinį pavėsį. Jei auginama vietovėje, kurioje yra karšta ir intensyvi saulė, šiek tiek pavėsio po pietų gali padėti išvengti nuvytimo.
- Dirva: Dažinė raudė gerai auga gerai drenuojamoje, smėlingoje arba priemolio dirvoje, kurios pH nuo silpnai rūgštaus iki neutralaus (6,0-7,5). Jos gali pakęsti ir prastesnę dirvą, tačiau geriausią spalvą išgauna maisto medžiagų turtingoje aplinkoje.
- Erdvė: Šis augalas gali užaugti gana didelis ir plisti požeminiais bėgikais, todėl geriausia jį sodinti tam skirtoje vietoje arba naudoti barjerus, kad jis neužleistų vietos.
2. Laistymas
- Dažinė raudė mėgsta drėgną, bet neužmirkusią dirvą. Laistykite reguliariai, ypač sausu oru, kad dirva būtų tolygiai drėgna.
- Subrendę augalai yra šiek tiek atsparūs sausrai, tačiau gali išauginti silpnesnes šaknis, jei patiria stresą dėl sausros.
3. Mulčiavimas ir ravėjimas
- Mulčiuokite aplink augalus, kad sulaikytumėte drėgmę ir slopintumėte piktžoles. Dažinė raudė turi negilią šaknų sistemą, kurią gali paveikti piktžolių konkurencija.
- Būtina reguliariai ravėti piktžoles, ypač ankstyvuoju laikotarpiu, kad augalas Dažinė raudė galėtų gerai įsitvirtinti.
4. Tręšimas
- Dažinė raudė nereikalauja intensyvaus tręšimo, tačiau vegetacijos pradžioje galima vieną kartą patręšti subalansuotomis trąšomis, kad būtų skatinamas šaknų ir lapų augimas.
- Venkite daug azoto turinčių trąšų, nes per didelis azoto kiekis gali paskatinti lapų augimą labiau nei šaknų vystymąsi, o tai gali pabloginti dažų kokybę.
5. Genėjimas ir derliaus nuėmimas
- Augalą patrumpinkite, jei jis tampa per daug išsikerojęs. Vėlyvą rudenį nukirpę dalį lapų, paruošite jį ramybės sezonui.
- Šaknys paprastai skinamos trečiaisiais augimo metais, nes joms reikia laiko išgauti pakankamai gilią spalvą. Derlių nuimkite rudenį, kai augalas augo visą sezoną.
- Iškastas šaknis kruopščiai nuplaukite ir išdžiovinkite šiltoje, pavėsingoje vietoje, kad išsaugotumėte jų spalvą.
6. Kenkėjai ir ligos
- Dažinė raudė paprastai yra atspari kenkėjams, tačiau kartais gali pritraukti amarų ar voratinklinių erkių. Reguliari apžiūra gali padėti anksti pastebėti užkratą, o prireikus reikėtų švelniai apipurkšti vandeniu arba insekticidiniu muilu.
- Venkite perteklinio laistymo, nes permirkusioje dirvoje Dažinė raudė gali sukelti šaknų puvinį.
7. Žiemos priežiūra
- Dažinė raudė ištverminga 5-9 JAV žemdirbystės departamento zonose. Šaltesniuose regionuose vėlyvą rudenį užberkite mulčio sluoksnį, kad šaknys būtų izoliuotos per žiemą.
- Žiemą Dažinė raudė užmiega; jos viršūninis augalas gali nudžiūti, bet pavasarį vėl išdygs.
8. Dauginimas
- Dažinė raudė gali būti dauginama sėklomis arba dalijant. Ankstyvą pavasarį arba rudenį galima imti šaknų dalelytes ir pradėti auginti naujus augalus.
- Dauginimas sėklomis užtrunka ilgiau, nes gali prireikti 2-3 metų, kol jauni augalai įsitvirtina ir išaugina kokybiškas šaknis dažymui.
Turint kantrybės ir tinkamai prižiūrint, Dažinė raudė apdovanos jus gyvybingomis šaknimis, puikiai tinkančiomis dažymui, todėl šis augalas džiugina ir sodininkus, ir amatininkus.
Rubia gentyje yra kelios Dažinė raudė rūšys, kurių kiekviena pasižymi unikaliomis savybėmis. Nors visų jų šaknyse yra tam tikro kiekio dažų, rūšys skiriasi augimo įpročiais, dažų kokybe ir regionais, kuriems jos geriausiai tinka. Štai kelios pagrindinės Dažinė raudė augalų rūšys:
1. Rubia tinctorum (paprastoji dažinė raudė)
- Aprašymas:: Tai klasikinis Dažinė raudė augalas, dažniausiai naudojamas dažų gamybai. Tai daugiametis augalas ilgais, išsikerojusiais stiebais, skleidžiantis smulkius geltonai žalius žiedus.
- Dažų kiekis: Rubia tinctorum turi didžiausią alizarino – junginio, kuris lemia ryškiai raudoną spalvą, – koncentraciją, todėl ši rūšis yra mėgstamiausia tradicinio dažymo rūšis.
- Regionas: Rūšis: Kilusi iš Viduržemio jūros regiono ir Vakarų Azijos, tačiau plačiai auginama įvairiose pasaulio klimato zonose.
2. Rubia cordifolia (Indijos dažinė raudė arba Munjeet)
- Aprašymas:: ( Rubia cordifolia ), ajurvedos medicinoje dar vadinama indiška Dažinė raudė arba „manjistha“, paplitusi Pietų ir Pietryčių Azijoje. Jos lapai yra širdies formos (iš čia ir pavadinimas „cordifolia“), o žiedai – smulkūs rausvi arba balti.
- Dažiklių kiekis: Indijos dažinė raudė turi šiek tiek mažiau alizarino nei Rubia tinctorum, tačiau turi kitų dažiklių, pavyzdžiui, purpurino, kuris suteikia purpurinį raudoną atspalvį.
- Regionas: Indijos, Kinijos ir kitų Azijos regionų vietiniai gyventojai. Šiuose regionuose ji populiari tradicinėje medicinoje ir dažyboje.
3. Rubia peregrina (laukinė dažinė raudė)
- Aprašymas:: Laukinė Dažinė raudė, arba Rubia peregrina, pasižymi kompaktiškesniu augimu, tamsiai žaliais, blizgančiais lapais ir mažais baltais žiedais. Jos stiebai ir lapai dygliuoti, todėl lengviau priglunda prie kitų augalų ir statinių.
- Dažų kiekis: Šioje rūšyje yra alizarino, tačiau mažesnė jo koncentracija, palyginti suRubia tinctorum, todėl ji rečiau naudojama dažų gamybai.
- Regionas: Šaltinis: Viduržemio jūros regionas, ypač Pietų Europa ir Šiaurės Afrika. Dažniau aptinkama laukinėse, o ne kultūrinėse buveinėse.
4. Rubia akane (japoninė raudė)
- Aprašymas:: Japoninė dažinė raudė yra mažesnė rūšis su smulkiomis šaknimis ir raudonais arba violetiniais stiebais. Japonijoje ji tradiciškai naudojama audiniams dažyti, ypač gražiai rausvai ir raudonai spalvai tekstilės gaminiuose sukurti.
- Dažų kiekis: Sudėtyje yra alizarino ir purpurino, tačiau paprastai mažesnės koncentracijos nei Rubia tinctorum. Jis vertinamas dėl švelnesnių rausvų ir raudonų atspalvių.
- Regionas: Rūšis: kilusi iš Japonijos ir Rytų Azijos, kur ji vertinama kaip tradicinis dažiklis.
5. Rubia sylvatica (miško dažinė raudė)
- Apibūdinimas: Ši rūšis mažiau žinoma ir dažnai auga pavėsyje, miškingose vietovėse. Jos stiebai laipiojantys, su mažomis žiedų kekėmis.
- Dažų kiekis: Miškinė dažinė raudė turi šiek tiek alizarino, tačiau dėl mažesnės dažų išeigos dažymui paprastai neauginama.
- Regionas: Rasta pavėsingose miškingose vietovėse visoje Europoje ir Vakarų Azijoje.
6. Rubia yunnanensis (Yunnan Dažinė raudė)
- Aprašymas: Ši veislė kilusi iš Kinijos Junano regiono, jos struktūra panaši į kitų Dažinės raudės rūšių, šaknys smulkios, žiedai smulkūs.
- Dažų kiekis: Palyginti su Rubia tinctorum, alizarino kiekis mažesnis, todėl daugiausia naudojama natūraliems dažams gaminti vietinėse vietovėse, o ne komerciniam auginimui.
- Regionas: Daugiausia randama Kinijoje, ypač Junano provincijoje.
Tinkamo augalo Dažinė raudė pasirinkimas
Jei jus pirmiausia domina dažų gamyba, Rubia tinctorum (paprastoji dažinė raudė) yra geriausias pasirinkimas dėl didelio alizarino kiekio ir lengvo auginimo. Tačiau Rubia cordifolia (indiška Dažinė raudė) taip pat populiari dėl savo unikalių spalvinių savybių ir medicininio naudojimo Azijos tradicinėje praktikoje.
Remtasi: powo.science.kew.org , apiegeles.lt , netikgeles.lt
Autorius: Simas Aliūnas – sodininkas mėgėjas. Simas skiria didžiąją dalį savo laiko ir pastangų augalų priežiūrai, stebėjimui ir sodininkų-daržininkų bendruomenei.
Article Categories:
AUGALAI
