Guava (Psidium) – vertinamas dėl gardžių vaisių

Guava (Psidium) – tai mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas, vertinamas dėl dekoratyvios lapijos, kvapnių žiedų ir gardžių vaisių. Dažniausiai auginama rūšis yra paprastoji gvajava (Psidium guajava). Šis augalas kilęs iš tropinių ir subtropinių regionų, todėl geriausiai jaučiasi ten, kur daug šviesos, šilumos ir nėra stiprių šalčių.

Nors guava dažniausiai siejama su šiltais kraštais, ją galima sėkmingai auginti ir vazonuose, žiemos soduose, šiltnamiuose ar vasarą lauke, o atvėsus orams – pernešti į vidų. Tinkamai prižiūrima ji ne tik puošia aplinką, bet ir gali subrandinti kvapnius vaisius.

Plačiau apie augalą

Guava yra visžalis arba pusiau visžalis krūmas ar nedidelis medelis, kuris natūralioje aplinkoje gali užaugti iki kelių metrų aukščio. Auginant vazone dažniausiai išlaikomas kur kas kompaktiškesnis dydis. Lapai ovalūs, standoki, sodriai žali, o žiedai dažniausiai balti, puošnūs, su gausiais kuokeliais.

Didžiausias šio augalo privalumas – ne tik dekoratyvumas, bet ir vaisiai, kurie gali būti žali, gelsvi ar gelsvai rožiniai, priklausomai nuo veislės. Vaisių minkštimas būna baltas, gelsvas, rausvas ar net tamsiau rožinis. Guava vertinama dėl saldžiarūgščio skonio ir ryškaus aromato.

Augalas mėgsta:

labai šviesią vietą;
šilumą;
laidžią, derlingą dirvą;
tolygų, bet ne per gausų drėkinimą.

Svarbu žinoti, kad guava nėra atspari stipriems šalčiams, todėl Lietuvos klimato sąlygomis dažniausiai auginama kaip vazoninis augalas.

Sodinimas

Guavą geriausia sodinti į purų, maistingą ir gerai drenuotą substratą. Jai netinka sunkus, užmirkstantis dirvožemis, nes šaknys jautriai reaguoja į per didelę drėgmę.

Tinkamam sodinimui rekomenduojama:

pasirinkti vazoną su drenažo skylėmis;
į dugną įberti drenažo sluoksnį iš keramzito ar smulkių akmenukų;
naudoti lengvą žemės mišinį, pavyzdžiui, universalų substratą su perlitu, smėliu ar kompostine žeme.

Sodinant svarbu augalo neįleisti per giliai – šaknų kaklelis turėtų likti panašiame gylyje kaip ir augo anksčiau. Pasodinus augalą reikia palaistyti saikingai, kad žemė susigulėtų aplink šaknis.

Jei guava sodinama lauke šiltesniuose regionuose, jai reikėtų parinkti:

saulėtą vietą;
užuovėją;
dirvą, kurioje nesikaupia vanduo.

Persodinimas

Jaunus augalus verta persodinti kas 1–2 metus, o vyresnius – kai šaknys akivaizdžiai užpildo vazoną arba pradeda lįsti pro drenažo angas. Geriausias laikas persodinimui yra pavasaris, kai augalas pradeda aktyviau augti.

Persodinant reikėtų:

Pasirinkti tik šiek tiek didesnį vazoną.
Atsargiai išimti augalą, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknis.
Pašalinti tik senos, sukritusios ar akivaizdžiai supuvusios žemės perteklių.
Pasodinti į šviežią substratą ir po persodinimo kelias dienas saugoti nuo kaitrios saulės.

Per didelis vazonas nėra privalumas – jame substratas džiūsta lėčiau, todėl padidėja šaknų puvinio rizika.

Tręšimas

Guava yra gana aktyviai augantis ir vaisius mezgantis augalas, todėl vegetacijos metu jai reikia papildomų maisto medžiagų. Tręšti geriausia nuo pavasario iki ankstyvo rudens.

Tinka:

universalios trąšos žaliems ar vaisiniams augalams;
subalansuotos skystos trąšos;
organinės trąšos, jei jos naudojamos saikingai.

Tręšimo principai:

pavasarį ir vasarą tręšti kas 2–4 savaites;
rudenį tręšimą palaipsniui mažinti;
žiemą, kai augimas sulėtėja, paprastai netręšti arba tręšti labai retai.

Jei norima skatinti žydėjimą ir vaisių mezgimą, verta rinktis trąšas, kuriose nėra pernelyg daug azoto. Per didelis azoto kiekis skatina lapų augimą, bet gali silpninti žydėjimą.

Genėjimas

Guava gana gerai toleruoja genėjimą, todėl ją galima formuoti kaip kompaktišką krūmą arba mažą medelį. Genėjimas padeda:

palaikyti tvarkingą formą;
pašalinti silpnas ar pažeistas šakas;
pagerinti šviesos patekimą į augalo vidų;
skatinti naujų ūglių formavimąsi.

Geriausias metas genėti – pavasario pradžia arba po derliaus nuėmimo. Reikėtų šalinti:

nudžiūvusias;
į vidų augančias;
persikryžiuojančias;
per ilgas ir formą darkančias šakas.

Genėti reikėtų saikingai. Per stiprus genėjimas gali laikinai sustabdyti žydėjimą ar susilpninti augalą.

Paruošimas žiemai

Kadangi guava yra šilumamėgis augalas, žiemai ją būtina paruošti ypač atsakingai. Jei augalas vasarą buvo laikomas lauke, prieš atvėstant orams jį reikia įnešti į vidų.

Žiemojimui tinka:

šviesi patalpa;
vėsesnė, bet ne šalta aplinka;
apsauga nuo skersvėjų ir radiatorių karščio.

Idealu, jei žiemą temperatūra išlieka vėsi, bet teigiama, o augalas gauna kuo daugiau natūralios šviesos. Tamsioje ir per šiltoje vietoje guava gali pradėti silpti, mesti lapus ar ištįsti.

Prieš žiemojimą naudinga:

apžiūrėti, ar nėra kenkėjų;
sumažinti laistymą;
nustoti tręšti;
pašalinti silpnus ar pažeistus ūglius.

Laistymas

Guavai patinka tolygiai drėgna, tačiau ne permirkusi žemė. Ji geriau toleruoja trumpą sausros periodą nei nuolatinį užmirkimą. Dažniausia priežiūros klaida – per dažnas laistymas.

Laistymo taisyklės:

laistyti, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis;
karštomis vasaros dienomis laistyti dažniau;
žiemą laistyti gerokai rečiau;
nepalikti vandens lėkštelėje po vazonu.

Jei augalui trūksta vandens, lapai gali pradėti vysti ar kristi. Jei vandens per daug, gali gelsti lapai, silpti augimas, atsirasti šaknų puvinys.

Dauginimas

Guava gali būti dauginama keliais būdais, tačiau dažniausiai pasirenkami sėklos arba auginiai.

Dauginimas sėklomis

Tai paprastas būdas, tačiau reikia kantrybės. Iš sėklų išauginti augalai ne visada tiksliai pakartoja motininio augalo savybes, o derėti pradeda vėliau.

Procesas paprastas:

Sėklos nuvalomos ir trumpai pamirkomos.
Sėjamos į lengvą, drėgną substratą.
Laikomos šiltoje ir šviesioje vietoje.
Substratas palaikomas lengvai drėgnas.

Dauginimas auginiais

Tai geresnis būdas, jei norima išlaikyti konkrečios veislės savybes. Pusiau sumedėję auginiai imami šiltuoju sezonu, pamerkiami į įsišaknijimą skatinančią priemonę ir sodinami į lengvą substratą.

Kad auginiai geriau įsišaknytų, jiems reikia:

šilumos;
didesnės oro drėgmės;
išsklaidytos šviesos;
stabilios drėgmės, bet ne šlapios žemės.

Ligos ir kenkėjai

Auginant guavą vazonuose, dauguma problemų kyla ne dėl ligų, o dėl netinkamų sąlygų. Dažniausios bėdos susijusios su perlaistymu, prasta ventiliacija ar per sausu oru.

Dažniausios problemos

Šaknų puvinys – dažniausiai atsiranda dėl perlaistymo ir blogo drenažo.
Lapų geltimas – gali rodyti per didelę drėgmę, maisto medžiagų trūkumą arba per mažai šviesos.
Lapų kritimas – dažnas reiškinys po streso, persodinimo, staigaus temperatūros pokyčio ar žiemą.

Dažniausi kenkėjai

amarai;
voratinklinės erkės;
skydamariai;
miltuotieji skydamariai.

Kenkėjų rizika ypač padidėja, kai augalas žiemoja šiltoje ir sausoje patalpoje. Todėl svarbu reguliariai apžiūrėti lapų apačią, jaunus ūglius ir stiebus. Esant poreikiui galima naudoti žaliąjį muilą, insekticidinį muilą ar kitas tinkamas augalų apsaugos priemones.

Profilaktikai naudinga:

neperlaistyti;
užtikrinti gerą oro judėjimą;
laikyti augalą kuo šviesesnėje vietoje;
naujai įneštus augalus kurį laiką stebėti atskirai.

DUK

Ar guava gali augti vazone?

Taip, guava puikiai tinka auginti vazone, ypač mūsų klimato sąlygomis. Svarbu parinkti pakankamai šviesią vietą, laidų substratą ir neperlaistyti.

Ar guavai reikia tiesioginės saulės?

Taip, šis augalas mėgsta labai daug šviesos. Kuo daugiau saulės gaus, tuo stipriau augs ir turės daugiau galimybių žydėti bei megzti vaisius.

Ar guava atspari šalčiui?

Ne, guava nepakenčia stiprių šalčių. Kai temperatūra pradeda ženkliai kristi, augalą reikia pernešti į apsaugotą vietą.

Kodėl guava meta lapus?

Lapų kritimą gali sukelti:

temperatūros svyravimai;
perlaistymas;
šviesos trūkumas;
persodinimo stresas;
natūralus prisitaikymas prie žiemojimo sąlygų.

Kaip dažnai reikia tręšti?

Vegetacijos metu paprastai pakanka tręšti kas 2–4 savaites. Žiemą tręšimas dažniausiai stabdomas.

Kada guava pradeda derėti?

Tai priklauso nuo dauginimo būdo ir augimo sąlygų. Iš auginių išauginti augalai dažniausiai derėti pradeda greičiau nei iš sėklų.

Ar galima guavą genėti stipriai?

Galima, tačiau geriau to nedaryti per radikaliai. Saikingas genėjimas padeda formuoti augalą ir išsaugoti jo gyvybingumą.

Koks didžiausias pavojus auginant guavą namuose?

Dažniausia problema yra perlaistymas. Jei žemė nuolat šlapia, šaknys pradeda pūti, o augalas silpsta.