Kas yra invaziniai augalai?
Invaziniai augalai – tai į mūsų šalį iš kitų regionų atvežtos (ar pačios atkeliavusios), čia natūraliai neaugusios rūšys, kurios įsitvirtina gamtoje, agresyviai plinta ir išstumia vietines rūšis. Dėl spartaus augimo ir plitimo gali sukelti didelį žalą natūraliai augmenijai, gyvūnijai, ūkinei veiklai.
Kodėl invaziniai augalai yra pavojingi?
- Išstumia bei naikina vietines, retos arba saugomas rūšis.
- Pakeičia natūralių bendrijų struktūrą, mažina biologinę įvairovę.
- Gali būti nuodingi, alergizuojantys žmonėms bei gyvūnams.
- Daug rūšių labai sunku išnaikinti – greitai atsinaujina, dauginasi sėklomis bei šakniastiebiais.
- Jie reikšmingi ir ekonomikai: naikina ganyklas, užleidžia dirbamus laukus, kenkia ežerams, upėms, pamiškėms.
- Pagal LR teisės aktus, daugumai invazinių rūšių draudžiama ne tik platinti, bet net sodinti ar laikyti sode!
TOP invaziniai augalai Lietuvoje 2026-aisiais: ATPAŽINK IR NENAUDOK!
- Rugpjūtinė sprigė (Impatiens glandulifera)
Aukštai iki 2 m užauganti, rožiniais žiedais, išskiria daug sėklų, užsklendžia upių, griovių pakrantes. - Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi)
Vienas pavojingiausių: itin greit plinta, nuodingas kontaktui, gali sukelti rimtą odos nudegimą. Labai sunkiai išnaikinamas. - Didžioji robinija/žvyrinis akacija (Robinia pseudoacacia)
Daug kur pasitaikantis medis ir krūmas, sudaro neįveikiamas atžalynų džiungles, keičia dirvožemio sudėtį. - Uosialapis klevas (Acer negundo)
Greitai plintantis medis miestuose ir pakraščiuose, išstumia vietinius klevus, dažnai auga net šlaitais ar šlapiuose krantuose. - Baltažiedė robinia (Robinia pseudoacacia var. alba)
Itin nuodingi visi augalo dalių sultys, žievė ir sėklos. - Viksvuolė gelsvoji (Carex grayi), Kanadinė mėta (Mentha canadensis)
Mažiau pavojingos, bet agresyviai plečiasi drėgnose vietose ir sodo pakraščiuose. - Vandens invaziniai:
Plūdė (Pistia stratiotes) ir elodėja (Elodea canadensis) – vandens telkinius gali visiškai uždengti, ardo ekosistemą. - Glūdinė žliūgė (Stellaria media)
Labai plati, žiemą ir vasarą auganti piktžolė, jau tapusi įkyriu sodo “fonu”.
Ką daryti, jei aptikote invazinį augalą?
- Nekirpkite šaknų, o visas augalas, įskaitant žiedus, turi būti pašalintas ir sunaikintas (prireikus – deginant/kompostuojant atskirai).
- Nerekomenduojama vežti į bendrą kompostą – dauguma rūšių labai lengvai atsinaujina iš šakniastiebių ar net žiedažvynių, sėklų.
- Jokiu būdu NEPLATINKITE šių augalų nei kaimynams, nei dekorui. Už tai gresia administracinė atsakomybė.
- Praneškite apie didesnį židinį Aplinkos apsaugos agentūrai (ypač jei tai – Sosnovskio barštis!).
Kaip atskirti invazinį augalą nuo tiesiog agresyvaus piktžolyno?
- Daugiausiai invazinių turi labai greitą augimą, platų išplitimo arealą, vešliai auga ten, kur vietos rūšys skursta.
- Dažnai matosi netikėta, išskirtinė žiedų spalva, neįprasti lapai.
Ką sodinti vietoje?
Jei ieškote dekoro, išbandykite:
- Vietines daugiametes (veronikos, varpinės žolės, vilkdalgiai, šalavijas, erškėčiai, gudobelės).
- Net ir kai kurios egzotikos (dauguma lelijų, levandų, plukių) – jei jas masiškai nebeišleidžia, nesukelia problemų gamtai.
Article Categories:
Uncategorized
