Kalankė (Kalanchoe) – tai vienas populiariausių kambarinių žydinčių sukulentų, vertinamas dėl kompaktiško augimo, storų lapų ir gausių, ilgai išsilaikančių žiedų. Dažniausiai namuose auginama Kalanchoe blossfeldiana, kuri žydi ryškiomis raudonomis, rožinėmis, geltonomis, baltomis ar oranžinėmis spalvomis. Tai augalas, kuris puikiai tinka ir pradedantiesiems, nes geriau pakelia trumpą priežiūros stoką nei per didelį rūpestį
Plačiau apie augalą
Kalankė priklauso sukulentams, todėl jos lapai kaupia vandens atsargas. Dėl šios savybės augalas yra pakantesnis sausumui ir jautresnis perlaistymui. Namuose jis geriausiai jaučiasi šviesioje vietoje, kur gauna daug natūralios šviesos ir nėra laikomas nuolat drėgnoje žemėje
Tai dekoratyvus augalas ne tik žydėjimo metu. Net nežydinti Kalankė išlieka patraukli dėl mėsingų, blizgių lapų ir kompaktiškos formos. Be to, tinkamai prižiūrima ji gali žydėti pakartotinai, nors tam dažniausiai reikia trumpesnio poilsio laikotarpio po žydėjimo
Sodinimas
Kalankei reikia labai laidaus substrato, todėl geriausiai tinka sukulentams ir kaktusams skirtas žemės mišinys. Jei naudojamas universalesnis substratas, jį verta pagerinti perlitu, smėliu ar kitu drenažą gerinančiu priedu. Sunki, užmirkstanti žemė šiam augalui netinka
Vazonas būtinai turi turėti drenažo skyles. Augalui labiausiai tinka labai šviesi vieta, o kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad kompaktiškam augimui ir geresniam žydėjimui naudinga bent 4 valandos tiesioginės saulės per dieną
Persodinimas
Kalankę paprastai pakanka persodinti kas 1–2 metus, kai šaknims pradeda trūkti vietos arba substratas praranda purumą. Viename šaltinyje taip pat nurodoma, kad reguliariai atnaujinant žemę galima paskatinti geresnį žydėjimą
Persodinimui dažnai rekomenduojamas laikotarpis po žydėjimo. Viename šaltinyje minima, kad tinkamas metas persodinti yra ruduo, pasibaigus žydėjimui . Svarbiausia – po persodinimo neperlaistyti ir leisti augalui prisitaikyti prie naujo vazono.
Tręšimas
Aktyvaus augimo metu Kalankę galima tręšti saikingai, maždaug kartą per mėnesį silpnesnės koncentracijos subalansuotomis skystomis trąšomis
Perteklinis tręšimas nėra naudingas, nes gali sutrikdyti augalo pusiausvyrą ir paskatinti silpnesnį augimą. Po žydėjimo ar ramybės laikotarpiu tręšimą verta sumažinti arba trumpam visai sustabdyti
Genėjimas
Kalankei nereikia sudėtingo genėjimo. Dažniausiai pakanka pašalinti nužydėjusius žiedynus, nudžiūvusius lapus ir ištįsusius ūglius. Tai padeda išlaikyti tvarkingą formą ir skatina augalą atrodyti kompaktiškiau
Jei augalas tampa pernelyg ištįsęs, jį galima patrumpinti, o nupjautas dalis panaudoti dauginimui. Kadangi Kalankė gana lengvai įsišaknija, toks atjauninimas dažnai būna labai praktiškas
Paruošimas žiemai
Žiemą Kalankė dažniausiai auga lėčiau ir jai reikia mažiau vandens. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad šaltuoju sezonu augalas pereina į ramybės laikotarpį, todėl laistymą reikėtų dar labiau sumažinti
Po žydėjimo kai kuriuose priežiūros aprašymuose rekomenduojamas maždaug 30 dienų poilsio periodas: mažiau vandens, be trąšų ir su šiek tiek mažesniu šviesos kiekiu. Tai padeda augalui atsigauti ir ruoštis naujam augimo etapui
Laistymas
Kalankė laistoma saikingai. Geriausia ją palaistyti tada, kai viršutiniai keli centimetrai substrato jau yra sausi. Jei kyla abejonių, ar laikas laistyti, saugiau dar truputį palaukti – šis augalas daug blogiau reaguoja į perlaistymą nei į trumpą sausumą
Laistoma gausiau, bet rečiau, leidžiant vandens pertekliui visiškai nutekėti. Žiemą vandens poreikis mažėja dar labiau, o kai kuriuose šaltiniuose net minima, kad ramybės metu gali pakakti laistyti maždaug kartą per mėnesį, priklausomai nuo sąlygų
Dauginimas
Kalankė gana lengvai dauginama lapų arba stiebo auginiais. Tai vienas paprasčiausių būdų, nes nupjautos dalys gana greitai išleidžia šaknis, jei laikomos šiltai, šviesiai ir ne per šlapiai
Auginiai sodinami į lengvą, laidų substratą, o šaknų formavimosi metu juos geriausia laikyti ryškioje netiesioginėje šviesoje. Svarbiausia neperlaistyti, nes jauni auginiai, kaip ir suaugę augalai, yra jautrūs puviniui
Ligos ir kenkėjai
Didžiausia Kalankės problema dažniausiai būna perlaistymas, kuris gali sukelti šaknų silpnėjimą ir puvinius. Drėgnesnėse, blogiau vėdinamose sąlygose taip pat gali pasitaikyti lapų dėmėtligės
Iš kenkėjų šaltiniuose minimi miltuotieji skydamariai ir kai kuriais atvejais vikšrai. Kaip ir daugeliui sukulentų, svarbiausia prevencija yra gera oro cirkuliacija, saikingas laistymas ir reguliarus augalo apžiūrėjimas
Jei lapai minkštėja, praranda blizgesį ar augalas atrodo vangus, pirmiausia verta įvertinti laistymo režimą. Labai dažnai problemos priežastis būna ne maisto medžiagų trūkumas, o netinkamas drėgmės balansas
DUK
Ar Kalankė mėgsta saulę?
Taip, jai reikia daug šviesos. Kompaktiškam augimui ir žydėjimui naudinga labai šviesi vieta, o kai kuriais atvejais ir kelios valandos tiesioginės saulės per dieną
Kaip dažnai laistyti Kalankę?
Laistyti reikėtų tik tada, kai žemė gerai pradžiūsta. Geriau laistyti rečiau nei per dažnai
Kada persodinti?
Dažniausiai kas 1–2 metus arba po žydėjimo, kai substratas jau praradęs purumą ar augalui trūksta vietos
Ar Kalankė gali žydėti pakartotinai?
Taip, gali. Po žydėjimo jai naudinga suteikti trumpą poilsio laikotarpį su mažiau vandens ir be trąšų
Koks lengviausias dauginimo būdas?
Paprasčiausia dauginti lapų arba stiebo auginiais. Tai greitas ir patikimas būdas namų sąlygomis
Kodėl Kalankė nyksta?
Dažniausia priežastis – perlaistymas. Šis augalas yra sukulentas, todėl nuolat šlapia žemė jam labai kenkia
