Kerpės yra unikalūs organizmai, atsiradę dėl dumblių ir grybų simbiozės

Kerpės yra unikalūs organizmai, atsiradę dėl dumblių ir grybų simbiozės. Jie atsparūs, tačiau jei sode ar bonsų ekspozicijoje auga kerpės ir norite jas prižiūrėti, štai keletas patarimų, kaip padėti joms klestėti:

1. Šviesos reikalavimai

• Kerpės paprastai mėgsta netiesioginę šviesą arba dalinį pavėsį. Nelaikykite jų ilgą laiką tiesioginiuose, intensyviuose saulės spinduliuose, nes tai gali jas per greitai išdžiovinti.
• Tačiau kai kurios kerpės gerai auga ir šviesesnėse sąlygose, ypač karstinės, kurios yra atsparesnės. Jei įmanoma, ieškokite panašaus apšvietimo, kaip ir ten, kur jas radote iš pradžių.

2. Drėgmė ir drėgmė

• Kerpės sugeria vandenį iš oro, todėl drėgna aplinka yra naudinga. Joms nereikia nuolatinio laistymo, kaip daugumai augalų, tačiau joms naudingas periodiškas purškimas.
• Venkite perteklinio laistymo, nes dėl to gali atsirasti pelėsių ar grybelių. Lengvo rūko turėtų pakakti vieną ar du kartus per savaitę, ypač sauso klimato sąlygomis arba patalpose.
• Jei augalai išdžiūsta, juos dažnai galima atgaivinti purškiant, todėl nesijaudinkite, jei kartais jie atrodo išsausėję.

3. Oro kokybė

• Kerpės jautrios oro taršai, ypač sieros dioksidui, todėl jos puikiai auga švariame ore.
• Jei įmanoma, laikykite jas gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje yra švarus, grynas oras, nes dulkės ir teršalai gali nusėsti ant jų ir paveikti jų sveikatą.

4. Temperatūra

• Kerpės paprastai toleruoja įvairią temperatūrą, tačiau geriausiai joms sekasi vėsesnėje aplinkoje.
• Nelaikykite jų vietose, kuriose labai karšta, pavyzdžiui, tiesiai po auginimo lempomis arba šalia šilumos šaltinių.

5. Substratas ir paviršius

• Kerpės paprastai auga ant žievės, akmenų arba dirvožemio. Jos neturi šaknų, todėl įsitvirtina prie paviršių, bet negauna iš jų maistinių medžiagų.
• Dėdami kerpes ant akmenų ar medienos, įsitikinkite, kad šie paviršiai yra stabilūs, porėti ir juose nėra teršalų, pavyzdžiui, cheminių medžiagų ar druskos.

6. Tvarkymas ir perkėlimas

• Kerpės yra trapios, todėl jas galima pažeisti grubiai tvarkant. Judinkite jas atsargiai ir venkite tiesiogiai liesti paviršių.
• Būkite atsargūs perkeldami jas iš lauko į patalpas, nes patalpose oro kokybė ir drėgmės lygis dažnai būna žemesni. Drėkintuvas gali padėti jiems prisitaikyti.

7. Trąšos

• Kerpėms nereikia trąšų. Tiesą sakant, bet kokios trąšos gali joms pakenkti arba jas pražudyti, nes maistinės medžiagos joms gaunamos natūralių procesų metu.

8. Sveikatos stebėjimas

• Sveikos kerpės turi ryškią spalvą ir atrodo tvirtai. Jei jos pradeda atrodyti rudos ar neryškios, joms gali reikėti daugiau drėgmės arba mažiau tiesioginės šviesos.
• Jei reikia, galite nupjauti negyvas ar pernelyg sausas dalis, kad paskatintumėte sveikesnį kitų dalių augimą.

Kerpės auga lėtai, todėl būkite kantrūs, kol jos įsitvirtins naujoje aplinkoje. Tinkamai prižiūrimos, jos gali gyventi ilgus metus!

Kerpės būna įvairių formų ir tekstūrų, suskirstytų pagal augimo būdą. Pagrindiniai tipai yra šie: krustoziniai, folioziniai, vaisiniai ir skeveldriniai. Kiekvienas tipas pasižymi unikaliomis savybėmis ir auga skirtingose buveinėse. Štai jų skirstymas:

1. Kerpės su pluta

• Išvaizda: Plokščios, plonos ir plokščios.
• Struktūra: Kerpės auga tvirtai prigludusios prie substrato (uolienos, medžio ar dirvožemio), todėl jas sunku pašalinti nepažeidus.
• Buveinė: Dažnai aptinkamos ant uolų, medžių žievės ir dirvos paviršių.
• Pavyzdžiai: Graphis scripta (rašto kerpė) ir Rhizocarpon geographicum (žemėlapio kerpė).
• Bendrosios savybės: Jie labai ištvermingi, dažnai gali išgyventi atšiauriomis sąlygomis – nuo sausų dykumų iki aukštai virš jūros lygio esančių kalnų uolų.

2. Foliozinės kerpės

• Išvaizda: Lapuotos, plokščios, šiek tiek sluoksniuotos, su laisvai prie substrato prigludusiais lapeliais.
• Struktūra: Foliozinės kerpės turi skirtingus viršutinį ir apatinį paviršius ir jas galima lengviau nulupti nuo substrato nei korėtas kerpes.
• Buveinės: paplitusios ant medžių žievės, rąstų ir akmenų tiek drėgnoje, tiek sausoje aplinkoje.
• Pavyzdžiai: Parmelia (skydinė kerpė) ir Hypogymnia physodes (gauruotoji kerpė).
• Bendrosios savybės: Lankstesnės ir erdvesnės nei plutelinės kerpės; joms dažnai reikia didesnės drėgmės.

3. Plunksninės kerpės

• Išvaizda: Krūminės, krūminės arba plaukuotos.
• Struktūra: Fruticose Kerpės auga trimatėmis šakotomis struktūromis, kurios gali kaboti žemyn kaip barzda arba augti vertikaliai.
• Buveinės: Paplitusios ant medžių, miškuose arba ant uolų uolų vietovėse, kur geras oras.
• Pavyzdžiai: pavyzdžiai:Usnea (senio barzda) ir Cladonia rangiferina (šiaurės elnių kerpė).
• Bendros savybės: Fruticose Kerpės labai jautrios oro kokybei ir dažnai naudojamos kaip bioindikatoriai, nustatantys užterštumo lygį.

4. Skvamulozinės kerpės

• Išvaizda: Žvynuotos, su mažomis, persidengiančiomis, į žvynus panašiomis skiltelėmis.
• Struktūra: Skvamulozinės kerpės turi ir žvynuotųjų, ir lapuotųjų kerpių požymių; jos yra labiau trimatės nei žvynuotosios kerpės, tačiau nesudaro tikrų lapų struktūrų.
• Buveinės: paplitusios įvairiose aplinkose ant dirvožemio ar uolienų.
• Pavyzdžiai: Cladonia rūšių apatinės dalys dažnai būna skeveldrinės.
• Bendrosios savybės: Skvamulozinės kerpės yra lengvai prisitaikančios ir gali augti atšiauriomis sąlygomis, pavyzdžiui, dykumose ir arktinėse tundrose.

5. Leprozinės kerpės

• Išvaizda: Miltelinės arba panašios į dulkes, neturinčios apibrėžtos struktūros.
• Struktūra: Skirtingai nuo kitų tipų, leprozinės kerpės neturi aiškios formos, jos atrodo kaip smulkus miltelių pavidalo sluoksnis ant substrato.
• Buveinė: Dažnai aptinkamos ant medžių žievės ar akmenų, ypač pavėsyje, drėgnoje aplinkoje.
• Pavyzdžiai: Lepraria lobificans ir Lepraria incana.
• Bendrosios savybės: Tai gana trapios ir vienos paprasčiausių kerpių formų.

Papildomi tipai:

• Želatininės kerpės: Šios kerpės šlapios išbrinksta ir tampa panašios į drebučius. Jos dažnai būna tamsios spalvos.
• Dimorfinės kerpės: Šios kerpės turi dvi skirtingas tos pačios rūšies formas, pavyzdžiui, korėtą pagrindą su lapuotais arba vaisiniais iškyšuliais.

Kiekviena kerpių rūšis turi savo mėgstamą buveinę ir aplinkos poreikius. Pavyzdžiui, fruktozinės kerpės paprastai aptinkamos vietovėse, kuriose yra švarus oras, todėl jos yra puikūs oro kokybės indikatoriai, o krustozinės kerpės dažnai aptinkamos ant atvirų uolų ir paviršių atšiauriomis sąlygomis.

 

Remtasi: powo.science.kew.org , apiegeles.lt , netikgeles.lt

Autorius: Simas Aliūnas – sodininkas mėgėjas. Simas skiria didžiąją dalį savo laiko ir pastangų augalų priežiūrai, stebėjimui ir sodininkų-daržininkų bendruomenei.