Kolerija (Kohleria) – tai dekoratyvus, gana lengvai auginamas gesnerijinių šeimos augalas, vertinamas dėl aksominių lapų ir gausių, vamzdiškų, dažnai taškuotų žiedų. Ji artima gloksinijoms ir achimenėms, tačiau turi savitą augimo ciklą – formuoja požeminius šakniastiebius, kurie padeda augalui išgyventi ramybės periodą. Dėl to Kolerija gali būti labai dėkingas kambarinis augalas, jei tik suprantamas jos sezoniškumas
Plačiau apie augalą
Kolerija natūraliai auga šiltesnio klimato vietovėse, todėl namuose geriausiai jaučiasi šiltoje, šviesioje vietoje be kaitrios tiesioginės saulės. Dažniausiai ji auginama kaip kambarinis augalas, kuris vegetacijos metu aktyviai leidžia lapus ir žiedus, o žiemą gali iš dalies arba visiškai nunykti iki šakniastiebių. Tai normalus procesas, o ne ženklas, kad augalas žuvo
Didelis Kolerijos privalumas – ilgas ir puošnus žydėjimas. Jos žiedai gali būti raudoni, rožiniai, oranžiniai, violetiniai ar dvispalviai, o aksominiai lapai suteikia augalui papildomo dekoratyvumo net tada, kai jis nežydi. Tinkamai prižiūrima Kolerija namuose gali žydėti labai gausiai ir tapti viena ryškiausių kolekcijos gėlių.
Sodinimas
Kolerijai reikia lengvo, puraus ir gerai drenuoto substrato. Kadangi ji formuoja šakniastiebius, labai svarbu, kad žemė nebūtų sunki ir ilgai neišlaikytų vandens pertekliaus. Geriausiai tinka humusingas, bet laidus mišinys, kuris išlaiko šiek tiek drėgmės, bet neužmirksta
Vazoną geriausia rinktis su drenažo skylėmis. Augalas mėgsta ryškią, netiesioginę šviesą, todėl jam tinka šviesi palangė, kurioje nėra stiprios vidurdienio saulės. Per tamsioje vietoje Kolerija gali ištįsti, silpniau žydėti ir prarasti kompaktišką formą
Persodinimas
Koleriją geriausia persodinti ankstyvą pavasarį, kai prasideda naujas augimo sezonas arba kai šakniastiebiai ir šaknys vazone tampa pernelyg susigrūdę. Tuo metu augalas lengviau prisitaiko prie naujo substrato ir greičiau atnaujina augimą
Persodinant verta apžiūrėti šakniastiebius bei šaknis ir pašalinti pažeistas ar pūvančias dalis. Naujas substratas turėtų būti lengvas ir purus, o pasodinus augalą laistyti reikia saikingai, kad žemė būtų lengvai drėgna, bet ne šlapia
Tręšimas
Vegetacijos metu Koleriją rekomenduojama tręšti reguliariai, bet ne per stipriai. Vienuose šaltiniuose nurodoma tręšti kas 2 savaites pavasarį ir vasarą, kituose – kas 2–3 savaites subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis
Svarbiausia nepertręšti, nes per didelis maisto medžiagų kiekis gali skatinti lapų augimą žiedų sąskaita arba silpninti augalą. Ramybės laikotarpiu tręšimą reikėtų sustabdyti, nes tuo metu Kolerija neauga aktyviai
Genėjimas
Kolerijai įprastas stiprus genėjimas nėra būtinas, tačiau viršūnių nugnybimas ir ištįsusių ūglių patrumpinimas gali padėti išlaikyti kompaktiškesnę formą. Kai kuriuose priežiūros šaltiniuose rekomenduojama nugnybti augimo viršūnes, kad augalas geriau šakotųsi ir gausiau žydėtų
Taip pat verta šalinti nužydėjusius žiedus ir visiškai nudžiūvusias dalis. Jei augalas sezono pabaigoje ima natūraliai nykti, nereikėtų to laikyti problema – tokiu atveju nunykusios antžeminės dalys pašalinamos tik tada, kai aiškiai nudžiūsta
Paruošimas žiemai
Kolerija dažnai pereina į ramybės periodą žiemą. Tuo metu ji gali pristabdyti augimą arba net visiškai nunykti iki šakniastiebių. Šis etapas yra normalus, todėl svarbiausia nepanikuoti ir nebandyti kompensuoti jo gausiu laistymu
Žiemą laistymą reikia sumažinti, o augalą laikyti kiek vėsiau, tačiau ne per šaltai. Viename šaltinyje nurodoma, kad ramybės metu vazoną verta laikyti ne žemesnėje kaip 12 °C temperatūroje, o šakniastiebiai turi būti vos drėgni – ne visiškai sausi, bet ir ne šlapi
Laistymas
Kolerija mėgsta saikingą, reguliarų laistymą aktyvaus augimo metu. Dažniausiai rekomenduojama laistyti tada, kai pradžiūsta viršutiniai 2–3 cm substrato. Taip išlaikoma drėgmės pusiausvyra ir sumažinama puvinio rizika
Šakniastiebiai padeda augalui sukaupti vandens atsargas, todėl Kolerija paprastai geriau pakelia trumpą pradžiūvimą nei nuolatinę šlapią žemę. Būtent todėl perlaistymas jai pavojingesnis nei trumpalaikė sausra
Jei augalas pradeda eiti į ramybės būseną, laistymą reikia palaipsniui mažinti. Žiemą, kai augimas sustojęs, žemė turi būti tik vos vos drėgna
Dauginimas
Kolerija gana lengvai dauginama šakniastiebių dalijimu. Tai vienas patikimiausių būdų, ypač persodinimo metu pavasarį, kai augalas pradeda naują sezoną. Padalytos dalys sodinamos tuo pačiu gyliu į lengvą, humusingą substratą
Kai kurios Kolerijos taip pat gali būti dauginamos auginiais, tačiau mėgėjiškame auginime šakniastiebių dalijimas dažniausiai yra paprasčiausias ir greičiausias metodas. Svarbu tik neskubėti gausiai laistyti naujai pasodintų dalių, kad jos nepradėtų pūti.
Ligos ir kenkėjai
Dažniausios Kolerijos problemos susijusios su netinkamu laistymu. Per šlapias substratas gali sukelti šaknų ar šakniastiebių puvinį, o per ilga sausra gali paskatinti augalą anksčiau pereiti į ramybės būseną
Nors pateiktuose šaltiniuose išsamus kenkėjų sąrašas nėra labai platus, kaip ir daugeliui kambarinių augalų, Kolerijai verta stebėti bendrus patalpų kenkėjus ir reguliariai apžiūrėti lapus bei stiebus. Svarbiausia prevencija – gera oro cirkuliacija, tinkamas drėgmės balansas ir neperlaistymas.
DUK
Ar Kolerija mėgsta tiesioginę saulę?
Ne itin. Jai geriausiai tinka ryški, bet netiesioginė šviesa. Per stipri saulė gali pažeisti lapus ir silpninti augalą
Kodėl žiemą Kolerija nunyko?
Dažniausiai tai normalus ramybės periodas. Augalas gali nunykti iki šakniastiebių, o pavasarį vėl atželti
Kaip dažnai laistyti Koleriją?
Aktyvaus augimo metu laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis. Žiemą laistymas sumažinamas
Kada geriausia persodinti?
Ankstyvą pavasarį, kai augalas pradeda naują vegetacijos sezoną ir lengviau prisitaiko prie pokyčių
Ar reikia genėti?
Stipraus genėjimo nereikia, tačiau viršūnių nugnybimas ir ištįsusių ūglių patrumpinimas padeda išlaikyti gražesnę formą
Koks lengviausias dauginimo būdas?
Paprasčiausia dauginti dalijant šakniastiebius persodinimo metu. Tai greitas ir patikimas būdas gauti naujų augalų
