Aubretės (Aubrieta) – tai žemaūgiai, visžaliai arba pusiau visžaliai, pavasarį gausiai žydintys daugiamečiai augalai iš kryžmažiedžių šeimos (Brassicaceae). Jos labai vertinamos dėl to, kad anksti pavasarį suformuoja tankius spalvingus kilimus ir puikiai tinka alpinariumams, akmenų sienelėms, takų pakraščiams, atraminių sienelių kraštams bei loveliams.
Kas yra aubretės
Aubretės kilusios iš Pietų Europos ir Mažosios Azijos kalnuotų vietovių, todėl natūraliai prisitaikiusios augti:
- saulėtose vietose,
- lengvoje, laidžioje dirvoje,
- tarp akmenų,
- ne per drėgnose sąlygose.
Sodininkystėje jos labiausiai mėgstamos ne dėl aukščio, o dėl žydinčio kilimo efekto. Žydėjimo metu beveik nesimato lapų, nes visas keras pasidengia žiedais.
Kaip atrodo aubretės
Augimo forma
- Sudaro žemus, tankius, besiplečiančius kerelius
- Dažnai auga pagalvėlės arba kilimo forma
- Aukštis paprastai tik 5–15 cm
- Plotis gali siekti 30–60 cm ar daugiau, priklausomai nuo veislės ir amžiaus
Lapai
- Smulkūs, pilkšvai žali arba žali
- Šiek tiek pailgi, kartais nežymiai dantyti
- Dažnai išlieka dekoratyvūs ir po žydėjimo
- Švelniai plaukuoti, sudaro tankų foną žiedams
Žiedai
- Nedideli, bet labai gausūs
- Būdingi 4 žiedlapiai, kaip ir daugeliui kryžmažiedžių
- Dažniausiai:
- violetiniai,
- mėlyni,
- melsvai violetiniai,
- purpuriniai,
- rausvi,
- balti
Žydėjimo laikas
- Dažniausiai žydi balandžio–gegužės mėn.
- Kai kuriais metais ar šiltesnėse vietose gali žydėti ir kiek ilgiau
- Po pagrindinio žydėjimo kartais būna silpnesnis pakartotinis žydėjimas
Kuo aubretės vertinamos
Aubretės labai mėgstamos, nes jos:
- anksti ir labai gausiai žydi,
- sudaro kompaktiškus žydinčius kilimus,
- puikiai tinka akmenuotoms vietoms,
- yra gana atsparios šalčiui,
- neužima daug vietos,
- gražiai krinta per akmenų kraštus ar sieneles,
- tinka ir mažiems sodams, ir vazoninėms kompozicijoms.
Jos ypač gerai atrodo tada, kai sodinamos ne po vieną, o grupėmis.
Kur geriausiai auginti
Tinkamiausia vieta
Aubretėms labiausiai patinka:
- pilna saulė
- šilta, atvira vieta
- geras oro judėjimas
- neužmirkstanti dirva
Nors jos gali pakęsti lengvą pusiau pavėsį, gausiausiai žydi saulėje. Pavėsyje:
- išsitęsia,
- silpniau žydi,
- kerelis tampa mažiau kompaktiškas.
Dirva
Svarbiausia aubretėms – geras drenažas.
Geriausia dirva:
- lengva,
- puri,
- smėlinga arba žvyringa,
- vidutiniškai derlinga,
- neutrali arba silpnai šarminė.
Jos gerai jaučiasi:
- akmeninguose gėlynuose,
- alpinariumuose,
- kalkingesnėje dirvoje.
Per sunki, molinga ir šlapia dirva yra viena dažniausių nesėkmingo auginimo priežasčių.
Kaip sodinti
Kada sodinti
Geriausia sodinti:
- pavasarį
- arba ankstyvą rudenį
Pavasaris dažnai saugiausias, nes augalas turi laiko įsitvirtinti iki žiemos.
Atstumai
Priklausomai nuo veislės:
- tarp augalų palikite apie 20–30 cm
- jei norite greitesnio kilimo efekto, galima sodinti kiek tankiau
Sodinimo principas
- Parinkite saulėtą vietą.
- Jei dirva sunki, įmaišykite:
- smėlio,
- žvyro,
- smulkaus skaldos,
- komposto nedidelį kiekį.
- Pasodinkite tokiame pačiame gylyje, kaip augo vazone.
- Pasodinus lengvai palaistykite.
- Paviršių galima mulčiuoti smulkiu žvyru – tai padeda apsaugoti kerelio pagrindą nuo užmirkimo.
Priežiūra
Aubretės laikomos nesudėtingais augalais, jei joms suteikiamos tinkamos sąlygos.
Laistymas
- Jaunus, ką tik pasodintus augalus reikia laistyti reguliariau
- Įsitvirtinusios aubretės gana pakantios trumpai sausrai
- Svarbiausia – neperlaistyti
Ypač pavojinga:
- žieminis užmirkimas,
- ilgas vandens užsilaikymas prie šaknų,
- vieta, kur tirpstant sniegui stovi vanduo.
Tręšimas
Aubretėms nereikia daug trąšų.
Pakanka:
- pavasarį labai saikingai patręšti kompostu
- arba naudoti nedidelį kiekį subalansuotų trąšų žydintiems daugiamečiams
Pertręšimas, ypač azotu:
- skatina lapų augimą,
- mažina žydėjimą,
- daro kerelį retesnį ir mažiau gražų.
Genėjimas po žydėjimo
Tai vienas svarbiausių priežiūros darbų.
Po žydėjimo verta:
- patrumpinti kerelį,
- pašalinti nužydėjusią masę,
- kiek atjauninti augalą.
Tai padeda:
- išlaikyti kompaktišką formą,
- paskatinti tankesnį atžėlimą,
- kartais sukelti silpną pakartotinį žydėjimą,
- neleisti kereliui išplikti viduryje.
Kirpti reikia saikingai, ne iki visiškai senos sumedėjusios dalies.
Žiemojimas
Aubretės paprastai yra atsparios šalčiui ir Lietuvos klimato sąlygomis dažniausiai žiemoja neblogai. Tačiau joms pavojingiausias ne pats šaltis, o:
- žiemos drėgmė,
- tirpstančio sniego vanduo,
- sunki, šlapia dirva,
- staigūs temperatūros svyravimai labai drėgnoje vietoje.
Todėl svarbiau ne storai dengti, o:
- sodinti pakeltoje vietoje,
- užtikrinti drenažą,
- nepalikti augalo „duobėje“, kur kaupiasi vanduo.
Labai atvirose vietose žiemą gali padėti:
- lengvas eglišakių pridengimas,
- ypač jaunam augalui,
- bet ne sandari, drėgmę kaupianti danga.
Dauginimas
1. Kero dalijimu
Tai vienas paprasčiausių būdų.
Geriausias laikas:
- po žydėjimo
- arba ankstyvą rudenį
Kaip daryti:
- Atsargiai iškaskite kerelio dalį.
- Padalykite į kelis mažesnius fragmentus.
- Persodinkite į naują vietą.
- Lengvai palaistykite.
2. Auginiais
Aubretės gana gerai dauginamos ir vegetatyviškai.
Dažniausiai imami:
- jauni, nežydintys ūgliai
- po žydėjimo arba vasaros pradžioje
Tai geras būdas, jei norite išlaikyti konkrečią veislę nepakitusią.
3. Sėklomis
Galima dauginti ir sėklomis, bet verta žinoti:
- veislinių augalų palikuonys gali skirtis nuo motininio augalo
- spalva ar augimo pobūdis ne visada išlieka toks pats
Sėjama:
- pavasarį į daigyklas
- arba į lysvę, kai pakankamai šilta
Dažniausios problemos
Aubretės nėra labai lepios, tačiau problemų pasitaiko.
1. Išplikęs kerelio vidurys
Tai gana dažna senesnių augalų problema.
Priežastys:
- negenima po žydėjimo,
- augalas per senas,
- augo per derlingoje vietoje,
- per mažai šviesos.
Sprendimai:
- patrumpinti po žydėjimo,
- atjauninti,
- padalyti kerą,
- pasodinti naujų augalų.
2. Prastas žydėjimas
Galimos priežastys:
- per daug pavėsio,
- per daug azoto,
- per drėgna dirva,
- per tankus, neprižiūrėtas keras.
3. Puviniai
Dažniausiai kyla dėl:
- užmirkimo,
- sunkios molingos dirvos,
- per tankios ir drėgnos vietos.
4. Silpnas augimas po žiemos
Kartais augalas po žiemos atrodo apdžiūvęs ar išretėjęs. Dažniausiai tai susiję su:
- ne šalčiu,
- o drėgmės pertekliumi ir prastu drenažu.
Kur aubretės tinka sode
Aubretės ypač gražios:
- alpinariumuose
- akmenų sodeliuose
- atraminių sienelių viršuje
- tarp akmenų ir plytelių
- gėlynų pakraščiuose
- vazonuose ir loveliuose
- pakeltose lysvėse
Jos ypač gerai atrodo ten, kur gali:
- lengvai nusvirti per kraštą,
- „išbėgti“ spalvingu kilimu,
- sudaryti žemą foną aukštesniems pavasario augalams.
Su kokiais augalais dera
Aubretės gražiai dera su kitais saulę mėgstančiais, žemaūgiais ar alpinariumų augalais:
- šilokais (Sedum)
- šliaužiančiais flioksais (Phlox subulata)
- uolaskėlėmis (Saxifraga)
- karpatiniais katilėliais (Campanula carpatica)
- alpiniais astrais (Aster alpinus)
- gvaizdikais (Dianthus)
- iburiais (Iberis sempervirens)
- čiaobreliais (Thymus)
Taip pat labai gražiai atrodo šalia:
- pavasarinių svogūninių gėlių,
- žemų vilkdalgių,
- nykštukinių spygliuočių.
Populiariausios spalvos ir veislės
Soduose dažniausiai sutinkamos veislės su:
- violetiniais žiedais,
- purpuriniais žiedais,
- melsvais žiedais,
- rožiniais žiedais,
- baltais žiedais.
Dažnai parduodami veislių mišiniai, nes aubretės labiausiai vilioja ne pavieniu žiedu, o bendru spalviniu efektu.
Sodininkystėje galima rasti tokių grupių ar veislių kaip:
- ‘Royal’ grupės formos
- ‘Cascade’ tipo veislės
- ‘Blue’, ‘Purple’, ‘Red’ pavadinimų formos
- kompaktiškesnės arba labiau svyrančios veislės
Tikslūs pavadinimai prekyboje gali skirtis, bet priežiūros principai iš esmės tie patys.
Kuo aubretė skiriasi nuo panašių augalų
Aubretės kartais painiojamos su kitais pavasarį žydinčiais kiliminiais augalais.
|
Augalas
|
Pagrindinis skirtumas
|
|---|---|
|
Aubretė (Aubrieta)
|
Tankus, žemas kilimas, dažniausiai violetiniai–purpuriniai 4 žiedlapių žiedai
|
|
Šliaužiantysis flioksas (Phlox subulata)
|
Žiedai kitokios formos, lapai adatėles primenantys
|
|
Iburis (Iberis sempervirens)
|
Dažniausiai balti žiedai, kerelis labiau kupstiškas
|
|
Uolaskėlė (Saxifraga)
|
Smulkesni kereliai, kitokios formos lapai ir žiedynstiebiai
|
Lengviausia atskirti pagal:
- lapų tipą,
- žiedų formą,
- augimo pobūdį,
- žydėjimo spalvinį efektą.
Ar aubretės tinkamos pradedančiajam
Taip, aubretės labai tinka pradedančiajam, jei laikomasi vienos pagrindinės taisyklės:
jos nemėgsta užmirkimo.
Jei vieta:
- saulėta,
- lengva,
- laidi,
- nepertręšta,
aubretės dažniausiai auga gerai ir džiugina gausiu pavasariniu žydėjimu.
Trumpas botaninis aprašymas
- Lietuviškas pavadinimas: aubretė
- Lotyniškas pavadinimas: Aubrieta
- Šeima: kryžmažiedžiai (Brassicaceae)
- Gyvenimo forma: daugiametis, žemaūgis, kiliminis augalas
- Aukštis: 5–15 cm
- Plotis: 30–60 cm ar daugiau
- Žydėjimo laikas: balandis–gegužė
- Žiedų spalvos: violetinė, mėlyna, purpurinė, rausva, balta
- Vieta: saulėta
- Dirva: lengva, laidi, neužmirkstanti
Aubretės – tai vienos gražiausių pavasarį žydinčių kiliminių daugiamečių gėlių, idealiai tinkančios alpinariumams ir akmenuotoms, saulėtoms vietoms. Jų sėkmės paslaptis labai paprasta: daug saulės, mažai perteklinės drėgmės ir lengvas patrumpinimas po žydėjimo.
