Maranta – dekoratyvus tropinis augalas, dažniausiai auginamas dėl įspūdingai margų lapų ir išskirtinio jų judėjimo. Populiariausia rūšis – Maranta leuconeura, dar dažnai vadinama maldos augalu, nes vakare jos lapai pakyla aukštyn tarsi susiglaudę maldai. Šis augalas vertinamas ne dėl dydžio, o dėl lapų raštų, spalvų ir gyvybingos išvaizdos.
Maranta patinka tiems, kas ieško:
- ryškaus lapinio augalo,
- kompaktiško, bet išraiškingo žalialapio,
- tropiško augalo be tiesioginės saulės poreikio,
- dekoratyvaus augalo lentynai, stalui ar kompozicijoms.
Svarbu žinoti, kad maranta mėgsta pastovią drėgmę, šilumą ir didesnę oro drėgmę. Ji nėra pati sudėtingiausia, bet gana greitai parodo, jei vanduo, oras ar šviesa jai netinka.
Sodinimas
Marantai reikia purios, lengvos, gerai drenuojamos, bet drėgmę išlaikančios žemės. Šaltiniuose nurodoma, kad jai tinka drėgna, gerai drenuojama, šiek tiek rūgštesnė žemė.
Tinkamas substratas:
- universali kambarinių augalų žemė,
- papildyta perlitu,
- galima įmaišyti kokosų skaidulų ar truputį žievės,
- svarbu, kad substratas nebūtų sunkus ir neužmirktų.
Sodinant svarbu:
- Rinktis vazoną su drenažo skylėmis.
- Nesodinti augalo giliau nei jis augo anksčiau.
- Po pasodinimo tolygiai palaistyti.
- Augalą statyti į ryškią arba vidutinę netiesioginę šviesą.
Tiesioginė saulė marantai netinka, nes gali nudeginti lapus ir išblukinti jų raštus.
Persodinimas
Maranta paprastai persodinama:
- kas 1–2 metus,
- kai šaknys užpildo vazoną,
- kai substratas tampa sukritęs,
- kai vanduo ima prastai įsigerti ar augalas akivaizdžiai silpnėja.
Geriausias metas persodinti – pavasaris.
Persodinant:
- Pasirinkite vos šiek tiek didesnį vazoną.
- Atsargiai išimkite augalą.
- Pašalinkite tik dalį seno, susispaudusio substrato.
- Pasodinkite į naują purų mišinį.
- Po persodinimo kelias dienas saugokite nuo papildomo streso.
Kadangi maranta mėgsta tolygią drėgmę, po persodinimo svarbu ypač atidžiai stebėti, kad žemė neišsausėtų per greitai.
Tręšimas
Maranta tręšiama nuo pavasario iki vasaros pabaigos, kai aktyviausiai auga. Tinka:
- skystos trąšos žalialapiams augalams,
- saikinga arba silpnesnė norma,
- tręšimas kas 2–4 savaites.
Svarbu:
- netręšti ką tik persodinto augalo,
- netręšti visiškai sausos žemės,
- rudenį ir žiemą tręšimą sumažinti arba sustabdyti.
Per stiprus tręšimas gali lemti lapų kraštų rudavimą ar silpnesnę lapų kokybę.
Genėjimas
Marantai stipraus formuojamojo genėjimo paprastai nereikia, tačiau naudinga reguliariai:
- pašalinti nudžiūvusius lapus,
- nukirpti pažeistas dalis,
- patrumpinti pernelyg ištįsusius ūglius.
Tai padeda:
- išlaikyti augalą tvarkingą,
- skatinti tankesnį augimą,
- mažinti ligų ir puvimo riziką.
Jei augalas labai išretėjęs, lengvas atjauninimas gali padėti jam atrodyti kompaktiškiau.
Paruošimas žiemai
Žiemą marantai svarbiausia:
- kuo daugiau šviesos be tiesioginės saulės,
- apsauga nuo sauso oro,
- apsauga nuo šaltų skersvėjų,
- atsargesnis laistymas.
Kadangi tai tropinis augalas, jam nepatinka:
- šaltos palangės,
- labai sausas kambario oras,
- dideli temperatūros svyravimai.
Žiemą rekomenduojama:
- nelaikyti prie radiatoriaus,
- didinti oro drėgmę,
- laistyti šiek tiek rečiau nei vasarą,
- netręšti arba tręšti labai mažai.
Jei žiemą maranta pradeda riestis ar džiovinti lapų kraštus, dažnai priežastis yra per sausas oras arba netolygus laistymas.
Laistymas
Maranta mėgsta tolygiai drėgną, bet ne permirkusį substratą. Šaltiniuose pabrėžiama, kad žemė turėtų būti drėgna, bet gerai drenuojama. Taip pat dažnai rekomenduojama naudoti minkštesnį vandenį – filtruotą, lietaus arba kitą mažiau kalkingą.
Pagrindinė taisyklė:
- neleisti žemei visiškai išdžiūti ilgam,
- bet ir nepalikti vazono stovėti vandenyje.
Praktikoje:
- laistoma, kai viršutinis sluoksnis pradeda džiūti,
- vasarą dažniau,
- žiemą saikingiau.
Perlaistymo požymiai:
- gelstantys lapai,
- vangus augimas,
- minkštas pagrindas,
- nemalonus substrato kvapas.
Perdžiovinimo požymiai:
- susisukantys lapai,
- džiūstantys lapų kraštai,
- nukarę lapai,
- lėtesnis augimas.
Marantai taip pat labai patinka didesnė oro drėgmė.
Dauginimas
Maranta dažniausiai dauginama:
- kerelio dalijimu,
- kartais stiebo auginiais, jei augalas turi tinkamas augimo vietas.
Paprasčiausias būdas namuose – dalijimas persodinimo metu.
Dauginimas dalijant kerelį
- Persodinant atsargiai išimkite augalą.
- Padalykite jį į kelias dalis taip, kad kiekviena turėtų šaknų ir lapų.
- Pasodinkite kiekvieną dalį į atskirą vazoną.
- Lengvai palaistykite.
- Kurį laiką laikykite šiltai ir drėgniau.
Dauginimą geriausia atlikti pavasarį, kai augalas pradeda aktyviai augti.
Ligos ir kenkėjai
Maranta gali būti jautri keliems įprastiems kambarinių augalų kenkėjams. Dažniausiai minimi:
- voratinklinės erkės,
- miltuotieji skydamariai,
- amarai,
- kai kuriais atvejais tripsai.
Dažniausios nekenkėjinės problemos:
- lapų kraštų rudavimas dėl sauso oro,
- lapų garbanojimasis dėl vandens trūkumo,
- blunkantys lapai dėl per daug saulės,
- šaknų puvinys dėl perlaistymo.
Ką daryti:
- Atskirkite augalą nuo kitų.
- Apžiūrėkite lapų apačią.
- Pašalinkite stipriai pažeistus lapus.
- Padidinkite oro drėgmę, jei oras sausas.
- Jei reikia, naudokite tinkamą priemonę nuo kambarinių augalų kenkėjų.
DUK
Kodėl marantos lapai vakarais pakyla?
Tai natūrali savybė. Dėl šio judėjimo maranta ir vadinama maldos augalu.
Ar maranta mėgsta saulę?
Ji mėgsta ryškią arba vidutinę netiesioginę šviesą, tačiau tiesioginė saulė jai netinka.
Kodėl ruduoja lapų kraštai?
Dažniausios priežastys:
- per sausas oras,
- per kietas vanduo,
- netolygus laistymas,
- per stiprus tręšimas.
Kodėl marantos lapai susisuka?
Dažniausiai dėl:
- vandens trūkumo,
- per sauso oro,
- per stiprios šviesos,
- temperatūros streso.
Ar maranta reikli?
Ji laikoma vidutiniškai reiklia. Didžiausi iššūkiai – oro drėgmė ir tolygus laistymas.
Ar galima ją laikyti vonios kambaryje?
Taip, jei ten yra pakankamai šviesos. Didesnė oro drėgmė marantai dažnai labai patinka.
Kada geriausia persodinti?
Geriausia – pavasarį.
Ar marantą lengva dauginti?
Taip, dažniausiai gana lengva dalijant kerelį persodinimo metu.
