Mėlynžiedė liucerna yra ištvermingas daugiametis ankštinis augalas

Mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa), yra ištvermingas daugiametis ankštinis augalas, plačiai auginamas pašarui, dirvai praturtinti ir net kaip maistingas valgomasis augalas. Pateikiame Mėlynžiedės liucernos priežiūros vadovą, kad ji būtų sveika ir derlinga:

1. Reikalavimai dirvožemiui

• Dirvos tipas: Mėlynžiedė liucerna geriausiai auga gerai drenuojamoje, molingoje, derlingoje dirvoje.
• pH lygis: Mėgsta šiek tiek šarminį arba neutralų pH (6,5-7,5). Rūgščias dirvas reikėtų apdoroti kalkėmis, kad pakiltų pH.
• Maistinės medžiagos: Mėlynžiedė liucerna pati fiksuoja azotą, todėl jos paprastai nereikia tręšti azoto trąšomis. Tačiau fosforas ir kalis yra labai svarbūs, ypač žydėjimui ir šaknų augimui.

2. Saulės šviesa

• Mėlynžiedės liucernos augalui reikia pilnos saulės šviesos, kad jis gerai augtų. Stenkitės, kad kasdien tiesioginiai saulės spinduliai šviestų 6-8 valandas, nes dėl mažo apšvietimo gali sumažėti augimas ir derlius.

3. Laistymas

• Įsikūrimo fazė: Laistykite reguliariai, kad jauni augalai lengviau įsitvirtintų. Įsitvirtinusi Mėlynžiedė liucerna tampa gana atspari sausrai.
• Suaugę augalai: Laistykite gausiai, bet retai, kad skatintumėte gilių šaknų augimą. Venkite perteklinio laistymo, nes jis gali sukelti šaknų puvinį ir kitas grybelines ligas.

4. Temperatūra

• Mėlynžiedė liucerna mėgsta vidutinio klimato kraštus, tačiau gali pakęsti įvairią temperatūrą. Ji gali ištverti nedideles šalnas, tačiau geriausiai auga vidutinio šiltumo ir šiltose sąlygose (15-25 °C arba 59-77 °F).

5. Piktžolių kontrolė

• Saugokite plotą aplink Mėlynžiedę liucerną nuo piktžolių, ypač augimo fazėje. Iš pradžių Mėlynžiedė liucerna nelabai konkuruoja su piktžolėmis, todėl gali padėti rankinis ravėjimas arba lengvas mulčiavimas.

6. Genėjimas ir derliaus nuėmimas

• Pirmasis pjūvis: Pirmasis derlius paprastai nuimamas praėjus maždaug 60-70 dienų po sėjos arba kai pasiekia maždaug 10-15 cm aukštį.
• Vėlesni derliai: Derlių galima nuimti kas 4-6 savaites, priklausomai nuo augimo spartos ir klimato sąlygų. Derlių nuimkite prieš žydėjimą, kad gautumėte geriausią maistinių medžiagų kiekį ir ataugtų.
• Po derliaus nuėmimo: Palikite apie 5-10 cm augalo augimo, kad augalas geriau ataugtų.

7. Tręšimas

• Auginimo sezono pradžioje papildykite dirvožemį fosforu ir kaliu. Taip pat gali būti naudingas organinis kompostas.

8. Kenkėjų ir ligų kontrolė

• Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai: Įprasti kenkėjai: amarai, lapgraužiai ir vikšrai. Gali padėti naudingų vabzdžių, pavyzdžiui, boružėlių, introdukcija arba ekologiškų insekticidų naudojimas.
• Ligos: Dažnai pasitaiko šaknų puviniai, grybiniai puviniai ir lapų dėmės, ypač jei dirva būna per drėgna. Jei įmanoma, kaitaliokite pasėlius ir venkite perteklinio laistymo.

9. Sėjomaina ir dirvožemio sveikata

• Mėlynžiedė liucerna, kaip azotą fiksuojantis augalas, praturtina dirvožemį. Apsvarstykite galimybę ją kaitalioti su augalais, kuriems reikia daugiau azoto, pavyzdžiui, grūdais, kad išlaikytumėte subalansuotą dirvožemio sveikatą.

Įsikūrusi Mėlynžiedė liucerna nereikalauja daug priežiūros ir, jei gerai prižiūrima, duoda derlių kelerius metus!

Yra keletas Mėlynžiedės liucernos (liucernos) veislių, kurių kiekviena sukurta siekiant prisitaikyti prie tam tikro klimato, dirvožemio sąlygų ir paskirties. Pagrindinės rūšys paprastai klasifikuojamos pagal ramybės savybes, atsparumą ligoms ir derliaus potencialą. Toliau pateikiamos pagrindinės Mėlynžiedės liucernos tipų kategorijos:

1. Dirglumo klasės

Mėlynumas yra pagrindinis Mėlynžiedės liucernos veiksnys, nes jis turi įtakos augimo pobūdžiui, ypač žiemą.

• Nedimutinės veislės (vasarą aktyvios) :
  • Šios veislės aktyviai auga šiltuoju metų laiku ir duoda didelį derlių. Žiemą jos nepereina į ramybės būseną, todėl tinka auginti šiltesnio, švelnesnio klimato šalyse, kur šalčiai minimalūs.
  • Paplitusios tokiuose regionuose kaip Viduržemio jūros regionas, pietinės JAV ir dalis Australijos.
  • Pavyzdžiai: CUF 101, Sardi 7 ir Hunterfield.
• Pusiau žiemojančios veislės:
  • Šios veislės pasižymi vidutiniu žiemos ramybės periodu, todėl žiemą auga lėtai, tačiau pavasarį ir vasarą gerai auga.
  • Jos tinka regionams, kuriuose žiemos vidutinio sunkumo, suderindamos gerą derlių ir tam tikrą atsparumą žiemai.
  • Pavyzdžiai: WL 625 HQ,Genesis, Saranac.
• Žiemojančios veislės (žiemojančios) :
  • Šios veislės žiemą pereina į ramybės būseną, todėl idealiai tinka šaltesnio klimato regionams, kur vyrauja žema temperatūra.
  • Paprastai auginamos šiaurinėje JAV dalyje, Kanadoje ir kitose vėsesnio klimato šalyse, kur svarbus atsparumas šalčiui.
  • Pavyzdžiai: Vernal, Ladak, Alfagraze.

2. Šliaužiančių šaknų veislės

• Šliaužiančių šaknų Mėlynžiedės liucernos veislės pasižymi gebėjimu skleistis požeminiais stiebais, todėl gali užpildyti plikas vietas ir padeda augalui gerai atsigauti po ganymo ar nupjovimo.
• Jos atsparesnės ganymo spaudimui ir dažniausiai naudojamos ganyklose.
• Pavyzdžiai: Ranger, Spredor 4.

3. Ganykloms atsparios veislės

• Kai kurios veislės išvestos specialiai ganyklų sistemoms, kuriose jos turi atlaikyti dažną gyvulių defoliaciją ir trypimą.
• Šių veislių augalai paprastai auga tankiau ir greitai atsigauna po ganymo.
• Pavyzdžiai: Alfagraze, Survivor, Saranac AR.

4. Druskai atsparios veislės

• Druskai tolerantiškos veislės yra pritaikytos augti didesnio druskingumo dirvožemyje, todėl tinka regionams, kuriuose yra druskingas dirvožemis arba laistoma šiek tiek sūriu vandeniu.
• Pavyzdžiai: Salado, Rambler, Mesa-Sirsa.

5. Ligoms atsparios veislės

• Kai kurios Mėlynžiedės liucernos veislės išvestos dėl atsparumo specifinėms ligoms, pavyzdžiui, antraknozei, Phytophthora šaknų puviniui ir bakteriniam vytuliui. Tai svarbu regionuose, kuriuose šios ligos paplitusios.
• Pavyzdžiai: WL 525HQ, Magnum 7, Pioneer 5454.

6. Didelio derlingumo veislės

• Didelio derlingumo Mėlynžiedės liucernos veislės išvestos siekiant maksimalaus derliaus, dažnai tinkamos šienui ar silosui, o ne ganykloms.
• Šios veislės paprastai pasižymi tankia lapija ir didele maistine verte.
• Pavyzdžiai: Multistar, WL 357HQ, Flemington.

7. Mažai legino turinčios veislės

• Mažai lignino turinti Mėlynžiedė liucerna išvesta taip, kad joje būtų mažiau lignino, todėl augalas yra lengviau virškinamas gyvuliams. Tai svarbu pienininkystei ir kitiems gyvulininkystės ūkiams, kuriems reikia aukštos kokybės pašaro.
• Pavyzdžiai: HarvXtra, LegenDairy.

8. Autotoksiškumui atsparios veislės

• Mėlynžiedės liucernos autotoksiškumas gali trukdyti naujiems daigams įsitvirtinti laukuose, kuriuose auga senesni Mėlynžiedės liucernos augalai. Tam tikros veislės išvestos taip, kad sumažintų šį poveikį, todėl lengviau atkurti laukus be ilgų pūdymų.
• Pavyzdžiai rečiau klasifikuojami konkrečiais pavadinimais, tačiau parenkami remiantis regioninėmis selekcijos programomis, kuriomis siekiama sumažinti autotoksiškumą.

Kiekvieną Mėlynžiedės liucernos rūšį ar veislę galima pasirinkti atsižvelgiant į klimato sąlygas, paskirtį (pašarui, ganykloms ar dirvožemiui pagerinti) ir konkrečias dirvožemio ar ligų problemas auginimo vietovėje.

 

Remtasi: powo.science.kew.org , apiegeles.lt , netikgeles.lt

Autorius: Simas Aliūnas – sodininkas mėgėjas. Simas skiria didžiąją dalį savo laiko ir pastangų augalų priežiūrai, stebėjimui ir sodininkų-daržininkų bendruomenei.