Mikanija (Mikania) – tai dekoratyvus, svyrantis arba besidriekiantis augalas, vertinamas dėl minkštų, aksomiškai atrodančių lapų ir lengvo, krentančio augimo. Dažniausiai ji auginama kabančiuose vazonuose arba leidžiama laisvai svyruoti nuo lentynos krašto.
Šis augalas labiausiai patinka tiems, kas ieško:
- svyrančio žalialapio augalo,
- minkštos, švelnios lapijos efekto,
- augalo šviesiai vietai be kaitrios saulės,
- greitai dekoratyvų vaizdą sukuriančio vijoklinio augalo.
Svarbu nepainioti dekoratyvinės kambarinės mikanijos su kai kuriomis kitomis Mikania genties rūšimis, ypač Mikania micrantha, kuri pasaulyje žinoma kaip labai invazinis augalas. Kambarinių augalų prekyboje dažniausiai kalbama būtent apie Mikania ternata.
Sodinimas
Mikanijai reikia purios, laidžios, bet drėgmę šiek tiek išlaikančios žemės. Ji nemėgsta sunkios, sukritusios žemės, kurioje ilgai laikosi vanduo, bet tuo pačiu geriausiai atrodo tada, kai substratas neišsausėja visiškai.
Tinkamas substratas:
- universali kambarinių augalų žemė,
- papildyta perlitu,
- galima įmaišyti šiek tiek kokosų skaidulų ar smulkesnės žievės, kad mišinys būtų puresnis.
Sodinant svarbu:
- Rinktis vazoną su drenažo skylėmis.
- Nesodinti augalo giliau nei jis augo anksčiau.
- Po pasodinimo žemę tolygiai sudrėkinti.
- Augalą statyti į ryškią netiesioginę šviesą.
Mikanija gali augti nuo pilnos šviesos iki dalinio pavėsio, tačiau kambaryje saugiausia ją laikyti šviesioje vietoje be kaitrios vidurdienio saulės.
Persodinimas
Mikaniją paprastai verta persodinti:
- kas 1–2 metus,
- kai šaknys užpildo vazoną,
- kai žemė pradeda per greitai išdžiūti,
- kai augalas akivaizdžiai sulėtina augimą.
Geriausia persodinti pavasarį, kai prasideda aktyvesnis augimas.
Persodinimo eiga:
- Pasirinkite vos šiek tiek didesnį vazoną.
- Atsargiai išimkite augalą.
- Pašalinkite tik dalį seno, sukritusio substrato.
- Pasodinkite į naują, purų mišinį.
- Po persodinimo kelias dienas nelaikykite tiesioginėje saulėje.
Kadangi mikanija dažniausiai auginama dėl tankiai svyrančių ūglių, po persodinimo jai svarbu pastovi drėgmė ir kuo mažiau streso.
Tręšimas
Vegetacijos metu mikanija auga gana aktyviai, todėl nuo pavasario iki vasaros pabaigos ją galima tręšti reguliariai. Viename šaltinyje nurodoma, kad tręšimas kas 2–4 savaites skatina augimą.
Tinka:
- skystos trąšos žalialapiams augalams,
- saikinga norma,
- tręšimas kas 2–4 savaites augimo metu.
Svarbu:
- netręšti ką tik persodinto augalo,
- netręšti visiškai sausos žemės,
- rudenį ir žiemą tręšimą sumažinti arba sustabdyti.
Pertręšimas gali paskatinti silpną, pernelyg minkštą augimą ir pabloginti bendrą augalo išvaizdą.
Genėjimas
Mikanija gana gerai pakelia lengvą formuojamąjį genėjimą. Kadangi tai svyrantis augalas, genėjimas dažniausiai atliekamas tam, kad:
- augalas būtų tankesnis,
- mažiau išretėtų,
- būtų galima suvaldyti ūglių ilgį,
- lengviau formuotųsi vešlesnė laja.
Galima:
- trumpinti per ilgas šakas,
- šalinti nudžiūvusias ar silpnas dalis,
- nugnybti ūglių viršūnes, kad augalas labiau šakotųsi.
Geriausia genėti pavasarį arba aktyvaus augimo metu, kai augalas greičiau atsigauna.
Paruošimas žiemai
Žiemą mikanijai svarbiausia:
- kuo daugiau šviesos,
- atsargesnis laistymas,
- apsauga nuo šalto oro,
- apsauga nuo per sauso kambario oro.
Šaltuoju sezonu laistymas turi būti nuosaikesnis nei vasarą, tačiau substratas neturėtų ilgai būti visiškai sausas. Viename šaltinyje nurodoma, kad šaltuoju metu laistoma vidutiniškai, o vasarą žemė turėtų būti nuolat drėgna, bet ne per šlapia.
Žiemą rekomenduojama:
- laikyti labai šviesioje vietoje,
- nestatyti tiesiai prie radiatoriaus,
- saugoti nuo skersvėjų,
- netręšti arba tręšti labai mažai.
Jei žiemą mikanija pradeda retėti ar džiovinti lapus, dažniausiai taip nutinka dėl šviesos trūkumo, netolygaus laistymo arba sauso oro.
Laistymas
Laistymas – vienas svarbiausių mikanijos priežiūros punktų. Keli šaltiniai pabrėžia, kad šiam augalui reikia pastovios drėgmės, tačiau negalima jo perlaistyti.
Pagrindinė taisyklė:
- substratas turėtų būti lengvai drėgnas,
- bet vazonas neturi stovėti vandenyje.
Praktikoje tinka toks principas:
- šiltuoju metu laistyti gausiau,
- žiemą – saikingiau,
- jei viršutinis 2–3 cm žemės sluoksnis pradžiūvo, paprastai jau galima laistyti.
Perlaistymo požymiai:
- gelstantys lapai,
- vangūs ūgliai,
- minkštėjantys stiebai,
- nemalonus žemės kvapas.
Perdžiovinimo požymiai:
- džiūstantys lapų kraštai,
- retėjanti lapija,
- suglebę ūgliai,
- lėtesnis augimas.
Dauginimas
Mikanija gali būti dauginama auginiais, taip pat kai kurių rūšių atveju minima ir galimybė dauginti sėklomis. Namų sąlygomis paprasčiausias būdas dažniausiai yra dauginimas stiebo auginiais.
Dauginimas auginiais
- Nupjaukite sveiką, kelių tarpubamblių ilgio ūglį.
- Pašalinkite apatinius lapelius.
- Įsmeikite auginį į lengvą, vos drėgną substratą.
- Laikykite šiltai, šviesiai, bet be kaitrios saulės.
- Palaikykite tolygią, bet ne per didelę drėgmę.
Dauginimas dažniausiai sėkmingiausias pavasarį ar vasaros pradžioje, kai augalas aktyviai auga.
Ligos ir kenkėjai
Patikimos, konkrečiai Mikania ternata skirtos viešos informacijos apie dažniausius kambarinius kenkėjus nėra daug, todėl praktiškai verta stebėti tas pačias problemas kaip ir kitų svyrančių žalialapių augalų atveju:
- voratinklines erkes,
- amarus,
- miltuotuosius skydamarius,
- šaknų puvinį dėl perlaistymo.
Viename šaltinyje apie Mikania apskritai minima, kad dauginimą ir auginimą gali apsunkinti kenkėjai bei pernelyg agresyvus augimas.
Į ką atkreipti dėmesį:
- blyškėjantys ar dėmėti lapai,
- lipnūs lapai,
- smulkūs voratinkliai,
- baltos „vatos“ pavidalo sankaupos,
- nuolat šlapia, sunkiai džiūstanti žemė.
Ką daryti:
- Atskirkite augalą nuo kitų.
- Apžiūrėkite lapų apačią ir ūglių mazgus.
- Pašalinkite stipriai pažeistas dalis.
- Pakoreguokite laistymą.
- Jei reikia, naudokite tinkamą priemonę nuo kambarinių augalų kenkėjų.
DUK
Ar mikanija mėgsta saulę?
Ji mėgsta šviesą, tačiau kambaryje geriausiai jaučiasi ryškioje netiesioginėje šviesoje.
Ar mikanija tinka kabančiam vazonui?
Taip, tai vienas tinkamiausių būdų ją auginti, nes jos ūgliai gražiai svyra žemyn.
Kodėl mikanijos lapai džiūsta?
Dažniausios priežastys:
- perdžiovinimas,
- sausas oras,
- per daug tiesioginės saulės,
- netolygus laistymas.
Ar mikanija mėgsta nuolat šlapią žemę?
Ne. Ji mėgsta nuolatinę lengvą drėgmę, bet ne užmirkimą.
Kada geriausia ją persodinti?
Geriausia – pavasarį.
Ar mikaniją lengva dauginti?
Dažniausiai taip, ypač auginiais.
Ar tai reiklus augalas?
Vidutiniškai. Didžiausias iššūkis paprastai būna išlaikyti pusiausvyrą tarp pakankamos drėgmės ir neperlaistymo.
Ar visos mikanijos saugios auginti?
Ne visai. Kai kurios Mikania rūšys, pavyzdžiui Mikania micrantha, pasaulyje laikomos labai invazinėmis, todėl svarbu žinoti tikslią auginamą rūšį.
