Mimoza (Mimosa) – tai neįprastas ir labai įdomus augalas, garsėjantis savo jautriais lapais. Palietus, sujudinus ar kartais net sutemus jos lapeliai susiskleidžia, todėl šis augalas dažnai vadinamas jautriuoju augalu. Būtent ši savybė ir daro mimozą išskirtine tarp kitų kambarinių augalų.
Mimoza paprastai vertinama dėl:
- jautriai reaguojančių lapų,
- lengvos, ažūriškos lapijos,
- neįprasto augimo,
- edukacinės ir dekoratyvinės vertės.
Svarbu žinoti, kad mimoza dažniausiai nėra ilgaamžis kambarinis augalas. Ji gali būti auginama kaip trumpaamžis daugiametis ar net kaip sezoninis augalas, ypač jei sąlygos namuose nėra idealios. Jai labiausiai patinka šiluma, šviesa, drėgnesnis oras ir tolygus laistymas.
Sodinimas
Mimozai reikia purios, maistingos ir gerai drenuojamos žemės. Ji nemėgsta sunkios, užmirkstančios dirvos, tačiau ir visiškai sausas substratas jai netinka. Šaltiniai rekomenduoja naudoti laidų, bet drėgmę išlaikantį substratą.
Tinka:
- universali kambarinių augalų žemė,
- sumaišyta su perlitu ar smulkesniu smėliu,
- šiek tiek rūgštokas ar neutralus substratas.
Sodinant svarbu:
- Rinktis vazoną su drenažo skylėmis.
- Nesodinti augalo per giliai.
- Po pasodinimo palaistyti saikingai.
- Laikyti šviesioje vietoje, bet saugoti nuo labai kaitrios saulės.
Mimozai geriausiai tinka ryški išsklaidyta šviesa. Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad jai reikia daug šviesos, tačiau intensyvi tiesioginė saulė gali nudeginti jautresnius lapus, ypač kambaryje.
Persodinimas
Mimoza persodinama atsargiai, nes jos šaknys nėra labai mėgstančios grubų judinimą. Dažniausiai persodinama:
- kai augalas aiškiai išauga savo vazoną,
- kai šaknys ima lįsti per apačią,
- kai substratas labai sukritęs,
- kai po laistymo žemė labai greitai perdžiūsta.
Geriausia persodinti:
- pavasarį,
- aktyvaus augimo laikotarpiu.
Persodinant:
- Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną.
- Augalą išimkite kuo atsargiau.
- Stenkitės kuo mažiau ardyti šaknų gumulą.
- Pasodinkite į naują purų substratą.
- Po persodinimo kelias dienas laikykite be kaitrios saulės.
Jei mimoza po persodinimo trumpam nuleidžia lapus, tai nebūtinai reiškia didelę problemą – šis augalas jautriai reaguoja į stresą.
Tręšimas
Mimozai nereikia labai gausaus tręšimo. Viename šaltinyje nurodoma, kad ji gana gerai auga ir ne itin maistingose sąlygose, todėl trąšos naudojamos saikingai. Jei norima stipresnio augimo ar žydėjimo, vegetacijos metu galima tręšti silpnesniu tirpalu kas kelias savaites.
Praktiškai tinka:
- skystos trąšos žydintiems arba universaliems augalams,
- pusė rekomenduojamos normos,
- tręšimas kas 2–4 savaites pavasarį ir vasarą.
Svarbu:
- netręšti ką tik persodinto augalo,
- netręšti perdžiūvusios žemės,
- rudenį ir žiemą tręšimą sumažinti arba visai sustabdyti.
Genėjimas
Mimoza nėra tas augalas, kurį reikėtų dažnai stipriai genėti, tačiau lengvas formavimas gali būti naudingas. Galima:
- pašalinti nudžiūvusias dalis,
- patrumpinti labai ištįsusius ūglius,
- paskatinti kiek tankesnį augimą.
Kadangi mimoza dažnai auginama dėl savo jautrių lapų ir natūralios formos, genėjimas paprastai būna minimalus. Svarbiausia – šalinti pažeistas ar silpnas dalis ir neleisti augalui per daug ištįsti dėl šviesos stokos.
Paruošimas žiemai
Žiemą mimozai dažniausiai būna sunkiausia, nes jai nepatinka:
- mažai šviesos,
- sausas oras,
- šaltis,
- staigūs temperatūros svyravimai.
Ji geriausiai jaučiasi esant maždaug 18–24 °C temperatūrai, todėl žiemą svarbu saugoti nuo šaltų palangių ir skersvėjų.
Žiemos metu rekomenduojama:
- laikyti labai šviesioje vietoje,
- laistyti rečiau nei vasarą, bet neleisti substratui visiškai išdžiūti,
- netręšti arba tręšti labai mažai,
- didinti oro drėgmę, jei kambarys sausas.
Jei žiemą augalas pradeda skursti, tai dažnai susiję ne su viena klaida, o su kelių veiksnių deriniu: per tamsu, per sausa ir per vėsu.
Laistymas
Mimoza mėgsta, kai substratas išlieka tolygiai šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias. Ji jautri tiek perlaistymui, tiek perdžiovinimui.
Pagrindinė taisyklė:
- neleisti žemei visiškai išdžiūti,
- bet ir nepalikti augalo stovėti vandenyje.
Šiltuoju metu laistoma dažniau, ypač jei augalas laikomas labai šviesioje vietoje. Žiemą laistymas sumažinamas, tačiau substratas neturi virsti sausu gumulu.
Perlaistymo požymiai:
- gelstantys lapai,
- vangumas,
- puvimo kvapas iš žemės,
- bendras silpimas.
Perdžiovinimo požymiai:
- greitai susiskleidžiantys ir ilgai neatsigaunantys lapai,
- lapų džiūvimas,
- silpnėjantys stiebai.
Mimozai taip pat patinka didesnė oro drėgmė.
Dauginimas
Mimoza dažniausiai dauginama sėklomis. Tai pagrindinis ir patikimiausias būdas. Prieš sėją sėklas rekomenduojama šiek tiek pašiurkštinti ir pamirkyti šiltame vandenyje apie 24 valandas, kad pagerėtų dygimas.
Dauginimo eiga:
- Lengvai pažeiskite sėklos paviršių.
- Pamirkykite sėklas šiltame vandenyje.
- Sėkite į purų, lengvai drėgną substratą.
- Laikykite šiltai ir šviesiai.
- Palaikykite pastovią, bet ne per didelę drėgmę.
Kai daigai paauga, juos reikia retinti arba atsargiai persodinti. Auginiais mimoza dauginama rečiau ir namų sąlygomis tai nėra pats patikimiausias būdas.
Ligos ir kenkėjai
Mimoza gali nukentėti nuo įprastų kambarinių augalų kenkėjų. Dažniausiai minimi:
- voratinklinės erkės,
- miltuotieji skydamariai,
- kartais kiti smulkūs siurbiantys vabzdžiai.
Taip pat netinkamomis sąlygomis gali atsirasti:
- grybinės problemos,
- šaknų puvinys,
- bendras silpimas dėl netinkamo laistymo ir prasto oro judėjimo.
Kenkėjų požymiai:
- smulkūs voratinkliai,
- balti, vatos pavidalo gumulėliai,
- dėmėti ar blyškėjantys lapai,
- silpnas augimas.
Ką daryti:
- Atskirkite augalą nuo kitų.
- Apžiūrėkite lapų apačią ir stiebus.
- Pašalinkite stipriai pažeistas dalis.
- Nuplaukite augalą drungnu vandeniu.
- Jei reikia, naudokite tinkamą priemonę nuo kambarinių augalų kenkėjų.
DUK
Kodėl mimozos lapai susiskleidžia?
Tai natūrali augalo reakcija į prisilietimą, sujudinimą, temperatūros pokytį ar tamsą. Dėl to mimoza ir yra tokia išskirtinė.
Ar mimoza mėgsta saulę?
Ji mėgsta daug šviesos, tačiau geriausiai jaučiasi ryškioje išsklaidytoje šviesoje. Per stipri tiesioginė saulė gali pažeisti lapus.
Ar mimoza tinka auginti namuose?
Taip, tačiau tai gana jautrus augalas, kuriam reikia daugiau pastovumo nei daugeliui įprastų kambarinių augalų.
Kodėl mimoza vysta?
Dažniausios priežastys:
- netinkamas laistymas,
- per sausas oras,
- šviesos trūkumas,
- šaknų pažeidimai po persodinimo,
- kenkėjai.
Ar mimozą reikia dažnai liesti, kad ji „judėtų“?
Ne. Nors tai įdomu stebėti, per dažnas dirginimas augalui yra papildomas stresas.
Kada geriausia sėti mimozą?
Geriausia – pavasarį arba tada, kai galima užtikrinti daug šviesos ir šilumos.
Ar mimoza ilgaamžė?
Dažniausiai ne itin. Namų sąlygomis ji dažnai auginama kaip trumpaamžis dekoratyvus augalas.
Ar galima mimozą dauginti auginiais?
Dažniau ji dauginama sėklomis, nes tai patikimesnis būdas.
