Pedilanthus – tai dekoratyvus kambarinis augalas
Pedilanthus – tai dekoratyvus kambarinis augalas, išsiskiriantis neįprastais, zigzaginiais stiebais ir dažnai margais lapais. Jis ilgą laiką buvo plačiai žinomas kaip Pedilanthus tithymaloides, tačiau dabartinėje botanikoje šis pavadinimas dažniausiai laikomas sinonimu, o teisingesnis pavadinimas yra Euphorbia tithymaloides. Augalas priklauso karpažolinių šeimai – Euphorbiaceae.
Dėl savo neįprastos išvaizdos pedilantas dažnai vadinamas „velnio stuburu“ arba zigzaginiu augalu. Jis vertinamas dėl architektūriškos formos, atsparumo ir palyginti nesudėtingos priežiūros. Tai vienas iš tų augalų, kuris puikiai tinka šviesiems namams ir žmonėms, mėgstantiems ne visai tradicinius kambarinius augalus.
Plačiau apie augalą
Pedilanthus natūraliai auga šiltesniuose kraštuose ir turi tam tikrų sukulentams būdingų savybių. Jo stiebai kaupia drėgmę, todėl augalas geriau pakelia trumpesnį sausros laikotarpį nei nuolatinį perlaistymą. Būtent dėl to viena svarbiausių priežiūros taisyklių – nepersistengti su vandeniu. Šaltiniai nurodo, kad jam tinka laidus substratas, o laistyti reikėtų tada, kai žemė pradeda džiūti.
Šis augalas dažniausiai auginamas dėl stiebų ir lapų formos. Kai kurios veislės turi margus lapus su baltais ar šviesiais kraštais, todėl atrodo ypač dekoratyviai. Tinkamoje vietoje pedilantas auga gana stabiliai ir gali tapti ryškiu interjero akcentu.
Sodinimas
Pedilanthui būtina parinkti labai gerai drenuojamą substratą. Kaip ir daugeliui į sukulentus panašių augalų, jam netinka ilgai drėgmę laikanti, sunki žemė. Geriausia sodinti į vazoną su drenažo skylėmis, o substratas turėtų būti purus ir greitai praleisti vandens perteklių.
Sodinant svarbu:
- rinktis vazoną su skylėmis
- naudoti lengvą, laidų substratą
- augalą statyti į šviesią vietą
- vengti nuolatinės drėgmės pertekliaus
Dauguma priežiūros aprašymų rekomenduoja pedilantą laikyti ryškioje, netiesioginėje šviesoje, nors kai kuriais atvejais jis gali pakęsti ir daugiau saulės, jei prie jos pripratinamas palaipsniui.
Persodinimas
Pedilanthus persodinamas tada, kai senas vazonas tampa per ankštas arba substratas praranda purumą. Kadangi augalas nemėgsta užmirkimo, seną, sukritusį substratą verta laikas nuo laiko pakeisti nauju.
Persodinimo reikia, jei:
- šaknys lenda pro vazono apačią
- žemė labai greitai išdžiūsta arba, priešingai, per ilgai lieka šlapia
- augalas nustojo augti
- vazonas tapo nestabilus dėl aukštesnių stiebų
Persodinant nereikia rinktis pernelyg didelio vazono. Per didelis žemės kiekis gali ilgiau laikyti drėgmę, o tai padidina šaknų puvinio riziką.
Tręšimas
Pedilanthus nėra labai reiklus, todėl jam pakanka saikingo tręšimo aktyvaus augimo laikotarpiu. Pavasarį ir vasarą galima naudoti universalias arba sukulentams tinkamas trąšas mažesnėmis normomis.
Naudinga laikytis šių principų:
- tręšti pavasarį ir vasarą
- naudoti silpnesnę trąšų koncentraciją
- netręšti per dažnai
- rudenį ir žiemą tręšimą sumažinti arba sustabdyti
Pertręštas augalas gali auginti silpnesnius, per minkštus ūglius. Todėl pedilanthui dažniausiai geriau kiek mažiau trąšų nei per daug.
Genėjimas
Pedilanthus gerai pakelia genėjimą ir gali būti formuojamas pagal norimą dydį ar išvaizdą. Šaltiniai nurodo, kad jį galima genėti gana laisvai, jei reikia išlaikyti kompaktišką formą.
Genėjimas naudingas, kai:
- augalas per daug ištįsta
- norisi paskatinti šakojimąsi
- reikia pašalinti pažeistus ar silpnus ūglius
- norima atjauninti senesnį kerą
Svarbu prisiminti, kad pedilanthus, kaip ir kitos karpažolės, išskiria baltas sultis. Todėl genint verta mūvėti pirštines ir saugoti, kad sultys nepatektų ant odos ar į akis.
Paruošimas žiemai
Pedilanthus nėra šalčiui atsparus augalas, todėl Lietuvoje jis paprastai auginamas kambaryje visus metus. Jei vasarą buvo laikomas lauke ar balkone, prieš atvėstant orams jį būtina pernešti į vidų.
Žiemą rekomenduojama:
- laikyti šviesioje vietoje
- sumažinti laistymą
- netręšti arba tręšti minimaliai
- saugoti nuo šalčio ir skersvėjų
Kadangi žiemą augimas sulėtėja, natūralu, kad ir vandens reikia mažiau. Svarbiausia neperlaistyti – tai viena dažniausių problemų šaltuoju metų laiku.
Laistymas
Laistymas pedilanthui yra ypač svarbus, nes šis augalas daug blogiau toleruoja perteklių nei trumpalaikį pradžiūvimą. Šaltiniai rekomenduoja laistyti kas 1–2 savaites arba tiesiog tada, kai substratas pradeda džiūti, o vandenį visada leisti laisvai nutekėti.
Pagrindinės taisyklės:
- laistyti tik pradžiūvus žemei
- nepalikti vandens vazono lėkštelėje
- žiemą laistyti gerokai rečiau
- visada vengti nuolatinio šlapumo
Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį, stiebų minkštėjimą ar net skilinėjimą. Kai kurie šaltiniai mini, kad per didelis vandens kiekis gali lemti stiebų pažeidimus ir grybinio pobūdžio problemas.
Dauginimas
Pedilanthus dažniausiai dauginamas stiebo auginiais. Tai gana paprastas būdas, ypač jei augalas vis tiek genimas arba formuojamas.
Dauginimo eiga:
- Nupjaukite sveiką ūglį.
- Leiskite pjūvio vietai trumpai apdžiūti.
- Pasodinkite auginį į lengvą, laidų substratą.
- Laikykite šviesioje, šiltoje vietoje.
- Laistykite labai saikingai, kol pradės formuotis šaknys.
Kadangi tai karpažolinis augalas, pjūvio vietoje išsiskirs baltos sultys. Dėl to svarbu dirbti atsargiai ir vengti kontakto su akimis bei jautria oda.
Ligos ir kenkėjai
Pedilanthus laikomas gana atspariu, tačiau netinkamomis sąlygomis gali susidurti su keliomis tipinėmis problemomis. Dažniausios jų susijusios su perlaistymu ir kenkėjais. Šaltiniai mini, kad šį augalą kartais puola miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkutės, baltasparniai, skydamariai ir tripsai, o tarp ligų minimos lapų dėmėtligės bei grybinės problemos.
Dažniausios problemos:
- šaknų puvinys dėl užmirkimo
- stiebų minkštėjimas ar skilinėjimas nuo perteklinio vandens
- miltuotieji skydamariai
- voratinklinės erkutės
- baltasparniai
- skydamariai
- tripsai
Norint išvengti bėdų, svarbiausia nepersistengti su laistymu, laikyti augalą šviesiai ir reguliariai apžiūrėti lapus bei stiebus.
DUK
Ar Pedilanthus ir Euphorbia tithymaloides yra tas pats augalas?
Taip. Pedilanthus tithymaloides yra senesnis pavadinimas, o šiuo metu augalas dažniau priskiriamas pavadinimui Euphorbia tithymaloides.
Ar pedilanthus yra sukulentas?
Jis dažnai laikomas į sukulentus panašiu augalu, nes kaupia drėgmę stiebuose ir nemėgsta perlaistymo.
Ar jam reikia daug saulės?
Jam patinka daug šviesos. Dažniausiai rekomenduojama ryški, netiesioginė šviesa, nors kai kuriomis sąlygomis gali pakęsti ir daugiau saulės.
Kaip dažnai laistyti pedilanthą?
Laistoma tada, kai substratas pradeda džiūti. Dažnai tai būna maždaug kas 1–2 savaites, tačiau tikslus dažnis priklauso nuo sezono ir aplinkos.
Kodėl pedilanthus meta lapus?
Taip gali nutikti dėl staigių sąlygų pokyčių, šviesos trūkumo, perlaistymo arba per sausos žemės.
Ar pedilanthus nuodingas?
Kaip ir daugelis karpažolių, jis išskiria dirginančias baltas sultis, todėl su juo reikėtų elgtis atsargiai, ypač jei namuose yra vaikų ar augintinių.
Ar galima pedilanthą genėti stipriau?
Taip, jis gana gerai toleruoja genėjimą ir gali būti formuojamas pagal norimą aukštį ar tankumą.