Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria) – ištvermingas daugiametis augalas

Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria) – ištvermingas, daugiamečių augalų, kilusių iš Europos ir Azijos, nereikalaujantis daugiametis augalas, mėgstamas dėl plunksniškų, kreminės spalvos žiedų ir malonaus, saldaus kvapo. Jis gerai auga drėgname, derlingame dirvožemyje ir dažnai aptinkamas drėgnose pievose, iš čia ir kilo jo pavadinimas. Štai keletas patarimų, kaip išlaikyti pelkinę vingiorykštę sveiką ir žydinčią:

1. Vieta ir šviesa

• Saulės šviesa: Pelkinė vingiorykštė mėgsta saulę arba dalinį pavėsį. Vietovėse, kur vasaros labai karštos, šiek tiek pavėsio po pietų gali padėti išvengti nuvytimo.
• Sodinimo vieta: Pelkinė vingiorykštė sodinama prie tvenkinių, upelių arba bet kurioje drėgnoje sodo vietoje. Tai puikus priedas lietaus sodams.

2. Reikalavimai dirvožemiui

• Drėgmės: Pelkinė vingiorykštė gerai auga drėgnoje, gerai drenuojamoje dirvoje. Ji gali pakelti drėgmę ar net pelkėtumą, todėl idealiai tinka vietovėms, kuriose būna drėgna.
• pH: Mėgsta šiek tiek rūgščią arba neutralią dirvą, tačiau gali prisitaikyti, jei dirva yra derlinga ir nuolat drėgna.

3. Laistymas

• Reguliarus laistymas: Palaikykite nuolatinę dirvos drėgmę, ypač per karščius. Pelkinė vingiorykštė šiek tiek atspari sausrai, kai tik įsitvirtina, tačiau geriausiai auga reguliariai laistoma.
• Mulčiavimas: aplink pagrindą pridėta mulčio padeda sulaikyti dirvos drėgmę ir išlaikyti šaknis vėsias.

4. Tręšimas

• Kompostu: Pelkinė vingiorykštė naudinga kasmet pavasarį patręšti kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu, kuris suteikia lėtai atsipalaiduojančių maistinių medžiagų.
• Papildomas šėrimas: Nors paprastai tai nėra būtina, retkarčiais subalansuotos, lėtai išsiskiriančios trąšos gali paskatinti augimą, ypač jei dirvožemis skurdus.

5. Genėjimas ir lapų karpymas

• Nukirpimas: Naikinkite nužydėjusius žiedus, kad paskatintumėte žydėjimą ir išvengtumėte nepageidaujamo savaiminio apsidulkinimo.
• Genėjimas po žydėjimo: Po žydėjimo nupjaukite stiebus iki pagrindo, kad sutvarkytumėte augalą ir paskatintumėte šviežią augimą.

6. Žiemos priežiūra

• Pelkinė vingiorykštė ištverminga šaltoms temperatūroms, todėl paprastai jos žiemą saugoti nereikia. Šaltesniuose regionuose lapai natūraliai apmiršta ir juos galima nukirpti iki pat žemės.
• Mulčio sluoksnis: Atšiaurių žiemų regionuose, ypač naujai pasodintiems augalams, papildomą apsaugą šaknims gali suteikti mulčio sluoksnis.

7. Kenkėjai ir ligos

• Miltligė: Pelkinė vingiorykštė gali būti jautri miltligei, ypač jei oro cirkuliacija prasta. Kad išvengtumėte miltligės, užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalą ir venkite laistymo iš viršaus.
• Amarai: Kartais augalą gali užkrėsti amarai. Jei reikia, apdorokite švelniu insekticidiniu muilu.

8. Dauginimas

• Dalijimas: Pelkinės vingiorykštės augalus dalykite kas 3-4 metus ankstyvą pavasarį arba rudenį, kad suvaldytumėte plitimą ir atgaivintumėte senesnius augalus.
• Sėklos: Pelkinė vingiorykštė taip pat gali būti auginama iš sėklų, tačiau gali prireikti kelerių metų, kad subręstų ir pražystų.

Vadovaudamiesi šiais priežiūros patarimais, pelkinė vingiorykštė klestės ir puoš jūsų sodą bei kvepės!

Pelkinė vingiorykštė (Filipendula spp.) apima kelias skirtingas rūšis, kurių kiekviena pasižymi unikaliomis savybėmis. Štai kelios populiarios Pelkinės vingiorykštės rūšys, į kurias verta atkreipti dėmesį:

1. Paprastoji pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria)

• Apibūdinimas: Paprastoji pelkinė medlieva (angl: Žinomos dėl kreminės baltos spalvos purių žiedų kekės ir malonaus, saldaus aromato. Ji užauga apie 3-5 pėdų aukščio, turi dantytus, plunksniškus lapus su aštraus kvapo užuominomis.
• Naudojimas: Dėl to, kad mėgsta drėgmę, dažnai sodinama prie vandens telkinių.
• Buveinės: Šiltnamis – tai augalas, kurio augimvietė, kuriame galima augti: Iš Europos ir Azijos kilęs augalas dažnai randamas drėgnose pievose, pelkėse ir prie upelių.

2. Prerijų karalienė (Filipendula rubra)

• Apibūdinimas: Ši rūšis kilusi iš Šiaurės Amerikos ir gali užaugti iki 6-8 pėdų aukščio. Ji turi aukštus, šakotus stiebus su didelėmis, rausvomis, kvapniomis žiedų kekėmis, primenančiomis plunksnas. Lapai tamsiai žali ir skiautėti.
• Naudojimas: Puikus pasirinkimas laukinių gėlių sodams ar prerijų kraštovaizdžiams, suteikiantis įspūdingą ir spalvingą akcentą.
• Buveinė: Auga drėgnoje ir šlapioje dirvoje, dažnai prerijose, pievose ir prie upelių.

3. Paprastojilašiša (Filipendula vulgaris)

• Apibūdinimas: Paprastai užauga 1-2 pėdų aukščio, smulkiai suskaldytais paparčio pavidalo lapais ir baltų žiedų kekėmis su rausvu atspalviu. Palyginti su kitomis rūšimis, ji yra švelnesnės išvaizdos.
• Naudojimas: Dėl kompaktiško dydžio ir unikalios lapijos dažnai naudojama alpinariumuose ir apželdinimuose.
• Buveinė: Dažnai aptinkama sausose pievose, šlaituose ir ganyklose.

4. Japoninė pelkinė vingiorykštė (Filipendula purpurea)

• Apibūdinimas: Paprastoji pipirnė – tai augalas, kurio augalai yra labai paplitę po visą pasaulį: Ši rūšis turi mažesnes, violetiškai rausvas žiedų kekes ir paprastai užauga 2-4 pėdų aukščio. Jos augimo būdas krūminis, o lapai patrauklūs dantyti.
• Veislės: ‘Elegans’ – populiari veislė, kurios žiedai ypač ryškiai rožiniai.
• Naudojimas: Dažnai naudojama dekoratyviniuose soduose dėl savo unikalios spalvos ir kompaktiško augimo, todėl idealiai tinka mažesnėms erdvėms.
• Buveinė: Iš Japonijos kilęs augalas gerai auga drėgnoje dirvoje, daliniame pavėsyje.

5. Korėjietiška pelkinė vingiorykštė (Filipendula formosa)

• Apibūdinimas: Pelynų peleninė (Pelyninė medlieva) – tai augalas, kurio augalai yra augalinės kilmės: Panašus į japoninę pelkinę vingiorykštę, tik žiedai šiek tiek didesni, tamsiai rausvi, žydi tankiomis kekėmis. Užauga apie 3 pėdų aukščio, turi ryškiai žalią lapiją, kuri rudenį nusidažo geltonai.
• Naudojimas: Puikiai tinka sodams pagyvinti vėlyvuoju metų laiku, nes žydi šiek tiek vėliau nei kitos rūšys.
• Buveinė: Mėgsta drėgną, gerai drenuotą dirvožemį ir gali pakęsti dalinį pavėsį.

6. Nykštukinė pelkinė vingiorykštė (Spiraea alba arba Spiraea latifolia)

• Aprašymas: Paprastoji spiraitė (Spirachea) – tai augalas, kuris auga nuo XIX a. pr: Kartais vadinama baltąja pelkine vingiorykšte, iš tikrųjų tai spireja, tačiau ji pasižymi panašiomis savybėmis ir dažnai grupuojama su baltąja pelkine vingiorykšte. Užauga apie 2-4 metrų aukščio, žiedų kekės baltos arba šviesiai rožinės spalvos.
• Naudojimo būdai: Sukuria švelnų, laukines gėles primenantį elementą soduose ir apvaduose, vilioja apdulkintojus.
• Buveinės: Šiltnamiai ir gėlės: Augalija kilusi iš Šiaurės Amerikos, paplitusi pelkėse, atviruose miškuose ir palei upelius.

Kiekviena pelkinės vingiorykštės rūšis pasižymi unikaliu grožiu ir mėgstamomis buveinėmis, todėl nesunku rasti tokią, kuri tiktų skirtingiems sodo stiliams ir klimato sąlygoms!

 

Remtasi: powo.science.kew.org , apiegeles.lt , netikgeles.lt

Autorius: Simas Aliūnas – sodininkas mėgėjas. Simas skiria didžiąją dalį savo laiko ir pastangų augalų priežiūrai, stebėjimui ir sodininkų-daržininkų bendruomenei.