Pellionia – tai dekoratyvinis lapinis augalas, vertinamas ne dėl žiedų, o dėl išraiškingų, margų, dažnai žalsvai rudų ar violetinių atspalvių lapų. Kambarinių augalų prekyboje jis dažniausiai vis dar vadinamas Pellionia repens, nors dalyje šaltinių šis augalas taip pat priskiriamas genčiai Procris. Jis priklauso dilgėlinių šeimai – Urticaceae.
Pellionia dažniausiai auginama kaip svyrantis arba besidriekiantis kambarinis augalas. Ji ypač tinka kabinamiems vazonams, lentynoms, terariumams ar kompozicijoms, kur gali gražiai leisti ūglius žemyn. Šis augalas mėgsta šilumą, didesnę oro drėgmę ir tolygesnes sąlygas, todėl geriausiai jaučiasi namuose, o ne lauke.
Plačiau apie augalą
Pellionia išsiskiria ne žiedais, o savo lapija. Jos lapai dažniausiai yra ovalūs, su ryškesnėmis gyslomis, kontrastingais piešiniais ir tamsesniais kraštais. Dėl šios priežasties augalas kartais vadinamas ir „watermelon begonia“, nors iš tiesų jis nėra begonija.
Tai gana kompaktiškas, tačiau ilgainiui išsikerojantis augalas. Pellionia labiausiai tinka tiems, kurie ieško dekoratyvaus žalio augalo pusiau pavėsiui arba ryškiai, bet netiesioginei šviesai. Ji nėra pati reikliausia, tačiau labai nemėgsta kraštutinumų – perdžiūvimo, užmirkimo, sauso oro ir stiprios saulės.
Sodinimas
Pellionia dažniausiai sodinama į vazoną kaip kambarinis augalas. Jai tinka lengvas, purus, orui ir vandeniui laidus substratas. Svarbiausia, kad žemė neužsilaikytų šlapia per ilgai, bet ir pernelyg greitai neišdžiūtų.
Sodinant verta pasirūpinti:
- vazonu su drenažo skylėmis
- lengvu substratu kambariniams lapiniams augalams
- papildomu drenažo sluoksniu vazono apačioje
- vieta, kur daug šviesos, bet nėra kaitrios tiesioginės saulės
Pellionia gerai jaučiasi ten, kur aplinka stabili. Jei ją statysite ant saulėtos palangės, lapai gali pradėti blukti ar džiūti pakraščiuose. Daug geresnis pasirinkimas – rytinė šviesa arba šviesi vieta atokiau nuo pietinio lango.
Persodinimas
Pellionia persodinama tada, kai senas vazonas tampa per ankštas arba substratas praranda purumą. Dažniausiai to prireikia kas 1–2 metus, priklausomai nuo augimo tempo. Persodinant nebūtina rinktis daug didesnio vazono – pakanka šiek tiek erdvesnio.
Persodinimas reikalingas, jei:
- šaknys lenda pro vazono apačią
- žemė labai greitai išdžiūsta
- augalas nustoja augti
- substratas atrodo sukritęs, sunkus, prastai sugeria vandenį
Po persodinimo augalą verta kelias dienas laikyti ramesnėje vietoje ir neperlaistyti. Pellionia greičiau prisitaiko, kai šaknys nepatiria nei sausros, nei perteklinės drėgmės.
Tręšimas
Aktyvaus augimo metu pellionia vertina saikingą papildomą maitinimą. Kadangi tai daugiau lapinis nei žydintis augalas, jai tinka subalansuotos trąšos kambariniams žalialapiams augalams.
Rekomenduojama:
- tręšti pavasarį ir vasarą
- naudoti silpnesnę koncentraciją, bet reguliariai
- rudenį tręšimą mažinti
- žiemą, kai augimas sulėtėja, tręšti labai saikingai arba visai netręšti
Pertręšimas gali pakenkti labiau nei trąšų stoka. Jei lapų kraštai ruduoja arba augalas ima vysti be aiškios priežasties, verta įvertinti ne tik laistymą, bet ir tręšimo dažnumą.
Genėjimas
Pellionia gerai reaguoja į lengvą formavimą. Kadangi jos ūgliai linkę driektis ar svirti, periodinis patrumpinimas padeda išlaikyti tankesnę, vešlesnę formą.
Naudinga:
- patrumpinti pernelyg ištįsusius ūglius
- pašalinti nudžiūvusius ar pažeistus lapus
- nugnybti viršūnes, jei norite paskatinti šakojimąsi
Genėjimas taip pat padeda atjauninti augalą. Jei pellionia praranda dekoratyvumą apačioje, kelis ilgesnius ūglius galima nukirpti ir panaudoti dauginimui.
Paruošimas žiemai
Kadangi pellionia dažniausiai auginama kambaryje, žiemai jos nereikia „nešti į vidų“, tačiau šaltuoju sezonu priežiūra keičiasi. Svarbiausia apsaugoti augalą nuo šalto skersvėjo, radiatorių sausros ir staigių temperatūros pokyčių.
Žiemą rekomenduojama:
- laikyti kuo šviesesnėje vietoje
- saugoti nuo šalto lango stiklo ar skersvėjo
- rečiau laistyti
- netręšti arba tręšti minimaliai
Jei oras namuose labai sausas, pellionia gali pradėti džiovinti lapų kraštus. Tokiu atveju padeda didesnė oro drėgmė – pavyzdžiui, drėkintuvas arba augalo laikymas tarp kitų augalų.
Laistymas
Pellionia mėgsta tolygiai drėgną substratą, tačiau nemėgsta stovinčio vandens. Vienas iš dažniausiai minimų priežiūros principų – žemė turi būti drėgna, bet ne permirkusi; laistyti verta tada, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, o žiemą laistymą reikia sumažinti.
Praktiškai tai reiškia:
- nelaistyti pagal griežtą grafiką
- prieš laistant patikrinti viršutinį žemės sluoksnį
- vasarą laistyti dažniau, žiemą rečiau
- nepalikti vandens lėkštelėje po vazonu
Jei pellionia perdžiūsta, jos lapai gali prarasti standumą. Jei perlaistoma, prasideda šaknų problemos, augalas praranda gyvybingumą, lapai gelsta ar vysta.
Dauginimas
Pellionia gana lengvai dauginama stiebo auginiais. Tai paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas būdas atsinaujinti augalą arba užsiauginti naujų kerelių.
Dauginimo eiga paprasta:
- Nupjaukite sveiką ūglį su keliais lapų mazgais.
- Pašalinkite apatinius lapus.
- Įšaknydinkite vandenyje arba lengvame, drėgname substrate.
- Laikykite šiltai, šviesiai, bet be tiesioginės saulės.
- Susiformavus šaknims, persodinkite į nedidelį vazoną.
Kadangi pellionia yra besidriekiantis augalas, jos ūgliai gana lengvai leidžia šaknis, jei sąlygos stabilios ir netrūksta drėgmės.
Ligos ir kenkėjai
Didžiausios pellionios problemos dažniausiai susijusios ne su ligomis, o su netinkama aplinka. Per sausas oras, netolygus laistymas ir užmirkimas greitai atsispindi lapų būklėje. Šaltiniai taip pat nurodo, kad šiam augalui tinka vidutinė ar didesnė drėgmė, o terariumuose jis auga ypač gerai.
Dažniausios problemos:
- šaknų puvinys dėl perlaistymo
- lapų kraštų džiūvimas dėl sauso oro
- lapų dėmės ar blyškumas dėl per stiprios saulės
- amarai
- voratinklinės erkutės
- baltasparniai
Pastebėjus kenkėjus, svarbu izoliuoti augalą nuo kitų ir imtis priemonių kuo anksčiau. Jei problema kyla ne dėl vabzdžių, pirmiausia verta peržiūrėti apšvietimą, drėgmę ir laistymo režimą.
DUK
Ar pellionia yra žydintis augalas?
Taip, tačiau ji auginama beveik išimtinai dėl dekoratyvių lapų. Žiedai smulkūs ir paprastai nėra pagrindinė augalo puošmena.
Ar pellionia mėgsta saulę?
Ji mėgsta šviesią vietą, bet ne stiprią tiesioginę saulę. Geriausiai auga ryškioje, išsklaidytoje šviesoje.
Ar pellionia tinka kabinamam vazonui?
Taip, labai tinka. Dėl svyrančių ūglių ji ypač gražiai atrodo kabinamuose vazonuose ar ant lentynų krašto.
Kodėl ruduoja pellionios lapų kraštai?
Dažniausios priežastys – per sausas oras, nereguliarus laistymas arba per stipri saulė.
Ar pellionia tinka terariumui?
Taip. Kadangi jai patinka didesnė drėgmė, terariume ar labai drėgnoje aplinkoje ji gali augti ypač gerai.
Kaip dažnai reikia persodinti pellioniją?
Dažniausiai kas 1–2 metus, kai augalas užpildo vazoną arba substratas tampa per sunkus ir susidėvėjęs.
Ar pellionia sudėtingas augalas pradedančiajam?
Ji nėra pati sunkiausia, tačiau jautriai reaguoja į priežiūros klaidas. Jei pavyksta išlaikyti pastovią drėgmę, šviesą ir kiek didesnę oro drėgmę, pellionia auga gana sėkmingai.
