Portulaka (Portulaca) – tai vienas populiariausių vasarinių žydinčių augalų

Portulaka (Portulaca) – tai vienas populiariausių vasarinių žydinčių augalų, vertinamas dėl ryškių žiedų, gebėjimo pakęsti karštį ir labai paprastos priežiūros. Dažniausiai soduose, loveliuose ir vazonuose auginamos dekoratyvinės formos, dar vadinamos moss rose. Tai augalas, kuris geriausiai jaučiasi pilnoje saulėje, skurdokame ar lengvame substrate ir saikingai laistomas.

Plačiau apie augalą

Portulaka yra žemaūgis, dažnai besidriekiantis arba lengvai svyrantis augalas su mėsingais stiebais ir lapais. Dėl tokios sandaros ji gerai toleruoja sausrą ir kaitrą. Žiedai gali būti balti, geltoni, oranžiniai, rožiniai, raudoni ar margi, o saulėtomis dienomis augalas žydi itin gausiai.

Didžiausias portulakos privalumas – gebėjimas gražiai augti ten, kur daugeliui kitų gėlių per karšta ir per sausa. Ji ypač tinka:

  • saulėtiems balkonams;
  • lauko vazonams;
  • pakabinamiems loveliams;
  • alpinariumams;
  • skurdesnėms, greitai džiūstančioms vietoms.

Sodinimas

Portulaką geriausia sodinti į lengvą, laidų, smėlingą arba akmenuotą substratą. Šis augalas nemėgsta sunkios ir ilgai šlapios žemės. Jei dirva molinga, ją verta pagerinti smėliu, perlitu ar kitais drenažą didinančiais priedais.

Sodinant svarbiausia:

  • pasirinkti vietą, kur augalas gaus bent 6–8 valandas tiesioginės saulės;
  • vengti nuolat šlapių plotų;
  • sodinti į vazonus su drenažo skylėmis;
  • nepertręšti žemės prieš sodinimą.

Portulaka geriausiai atrodo pasodinta grupėmis, kai gali sudaryti žemą, spalvingą žiedų kilimą.

Persodinimas

Jei portulaka auginama vazonėliuose ar daigyklose, ją galima persodinti į didesnius indus ar lysvę tada, kai augalas jau sustiprėjęs. Jei konteineryje auganti portulaka aiškiai perauga savo vietą, ją galima perkelti į didesnį vazoną. Persodinant rekomenduojama pirmiausia sudrėkinti žemę, kad būtų lengviau išimti augalą su mažesniu stresu.

Persodinant svarbu:

  1. nepažeisti trapių stiebų;
  2. rinktis laidų substratą;
  3. pirmomis dienomis po persodinimo neperlaistyti;
  4. iškart sodinti į labai saulėtą vietą.

Kadangi portulaka auga gana greitai, dažnai paprasčiau iš anksto parinkti pakankamai erdvų indą.

Tręšimas

Portulakai nereikia gausaus tręšimo. Dauguma šaltinių pabrėžia, kad tai augalas, gerai augantis net ir gana kukliomis sąlygomis, o per didelis trąšų kiekis gali skatinti lapų augimą žiedų sąskaita. Galima naudoti tik labai saikingą kiekį universalių arba lėto veikimo žydintiems augalams skirtų trąšų.

Praktikoje pakanka:

  • prieš sodinimą naudoti labai nedaug trąšų arba visai nenaudoti;
  • sezono metu tręšti retai;
  • neperdozuoti azoto.

Jei augalas auga vešliai, bet žydi menkai, viena iš priežasčių gali būti būtent pertręšimas.

Genėjimas

Portulakai dažniausiai nereikia klasikinio stipraus genėjimo, tačiau jai labai naudinga pašalinti nužydėjusius ar pažeistus žiedus ir patrumpinti ištįsusius stiebus. Tai padeda išlaikyti tvarkingesnę formą ir gali skatinti naują žydėjimo bangą.

Jei augalas sezono viduryje pradeda atrodyti pavargęs, galima:

  • šiek tiek patrumpinti per ilgus ūglius;
  • pašalinti apdžiūvusias dalis;
  • po lengvo atnaujinimo saikingai palaistyti.

Tokio tipo priežiūra dažnai padeda portulakai atsinaujinti.

Paruošimas žiemai

Mūsų klimato sąlygomis portulaka dažniausiai auginama kaip vienmetė vasarinė gėlė, todėl žiemai paprastai nelaikoma lauke. Ji nėra atspari šalčiui. Kai kur šiltesniuose regionuose arba laikant labai šviesioje ir šiltoje vietoje kai kuriuos augalus galima bandyti išlaikyti iki kito sezono, tačiau tai nėra dažniausias pasirinkimas.

Jei norima pabandyti išsaugoti augalą:

  • prieš šalnas pernešti į vidų;
  • laikyti labai šviesioje vietoje;
  • laistyti retai;
  • neleisti substratui būti nuolat šlapiam.

Vis dėlto daugeliu atvejų portulaka paprasčiausiai kasmet auginama iš naujo.

Laistymas

Portulaka mėgsta sausesnes sąlygas ir gerai pakenčia karštį. Nors jauniems ar ką tik pasodintiems augalams reikia šiek tiek reguliaresnės drėgmės, vėliau geriausia leisti žemei tarp laistymų pradžiūti.

Pagrindiniai laistymo principai:

  • laistyti saikingai;
  • tarp laistymų leisti substratui pradžiūti;
  • nepalikti vandens lėkštelėse ar loveliuose;
  • karščio metu stebėti augalą, bet neperlaistyti „iš atsargos“.

Portulaka daug geriau toleruoja trumpą sausros laikotarpį nei užmirkimą.

Dauginimas

Portulaka gali būti dauginama sėklomis ir auginiais. Sėklinis dauginimas labai populiarus, nes augalas greitai sudygsta ir sparčiai auga. Auginiai taip pat dažnai lengvai prigyja, ypač šiltu oru.

Dauginant svarbu:

  • naudoti lengvą, laidų substratą;
  • užtikrinti daug šviesos;
  • neperlaistyti jaunų augalų;
  • saugoti nuo šalčio.

Tai vienas lengviau dauginamų vasarinių augalų, todėl portulaką nesunku kasmet atnaujinti.

Ligos ir kenkėjai

Portulaka laikoma gana atspariu augalu, tačiau kartais gali nukentėti nuo kai kurių kenkėjų ar ligų. Minimi amarai, tripsai, miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkės, o per drėgnose sąlygose gali pasirodyti ir grybinės problemos.

Kai kuriuose soduose problemų gali sukelti ir:

  • šliužai ar sraigės;
  • stiebų ar lapų puviniai dėl perteklinės drėgmės.

Kad portulaka būtų sveikesnė, svarbu:

  • auginti pilnoje saulėje;
  • užtikrinti gerą drenažą;
  • neperlaistyti;
  • reguliariai apžiūrėti augalus.

DUK

Ar portulaka mėgsta saulę?

Taip, labai. Portulakai reikia bent 6–8 valandų tiesioginės saulės, kad gausiai žydėtų.

Ar portulaka tinka balkonui?

Taip, ji puikiai tinka saulėtiems balkonams, pakabinamiems loveliams ir terasų vazonams.

Kaip dažnai ją laistyti?

Saikingai. Tarp laistymų žemė turėtų pradžiūti. Perlaistymas portulakai pavojingesnis nei trumpa sausra.

Ar portulaką reikia tręšti?

Labai nedaug. Ji puikiai auga ir be intensyvaus tręšimo, o per daug trąšų gali mažinti žydėjimą.

Ar galima ją išlaikyti per žiemą?

Dažniausiai mūsų klimate ji auginama kaip vienmetė. Teoriškai galima bandyti peržiemoti viduje, bet praktikoje dažniausiai portulaka sodinama iš naujo kitą sezoną.

Kodėl portulaka nežydi?

Dažniausios priežastys:

  • per mažai saulės;
  • per daug trąšų;
  • per drėgna žemė;
  • per tankus augimas.

Kokie kenkėjai pasitaiko dažniausiai?

Dažniausiai minimi amarai, tripsai, miltuotieji skydamariai ir voratinklinės erkės.