Rudbekijos (Rudbeckia) – tai astrinių (Asteraceae) šeimos dekoratyvinių augalų gentis, kilusi daugiausia iš Šiaurės Amerikos. Jos labai vertinamos dėl ryškių, saulėtų žiedų, ilgo žydėjimo ir gana nesudėtingo auginimo. Soduose rudbekijos dažniausiai siejamos su geltonais ar gelsvai oranžiniais žiedais ir tamsiu, beveik juodu viduriuku.
Rudbekijos gali būti:
- vienmetės,
- dvimetės,
- daugiametės,
priklausomai nuo rūšies ir veislės.
Jos ypač tinka:
- vasaros ir rudens gėlynams,
- natūralistiniams želdynams,
- pievinio stiliaus gėlynams,
- skynimui,
- apdulkintojų sodams.
Kaip atrodo rudbekijos
Stiebai
- dažniausiai statūs, tvirti,
- kartais šakoti,
- priklausomai nuo rūšies gali būti nuo 30 cm iki 2 m aukščio.
Lapai
- paprastai žali, šiurkštoki,
- gali būti kiaušiniški, lancetiški arba skiautėti,
- kai kurių rūšių lapai apaugę smulkiais plaukeliais.
Žiedai
Rudbekijų „žiedas“ iš tikro yra graižas, kaip ir ramunių, astrų ar saulėgrąžų.
Jį sudaro:
- liežuviškieji žiedai pakraščiuose – tai ryškūs „žiedlapiai“,
- vamzdiškieji žiedai centre – sudarantys tamsų iškylantį vidurėlį.
Spalvos
Dažniausiai būna:
- geltonos,
- aukso geltonumo,
- oranžinės,
- rusvai raudonos,
- rečiau – dviejų spalvų.
Žydėjimas
- dažniausiai žydi nuo liepos iki rugsėjo,
- kai kurios rūšys ar veislės – iki spalio, net iki pirmųjų šalnų.
Būdingiausi požymiai
Rudbekijas lengviausia atpažinti iš šių savybių:
- didelių, ryškių, saulėtų spalvų žiedų,
- dažnai tamsaus kūgiško ar kupstiško viduriuko,
- tvirtų, stačių stiebų,
- ilgo ir gausaus žydėjimo,
- gana „laukinio“, natūralistinio, bet kartu labai dekoratyvaus vaizdo.
Populiariausios rudbekijų rūšys
1. Plaukuotoji rudbekija (Rudbeckia hirta)
Tai viena žinomiausių rūšių.
Savybės:
- dažnai auginama kaip vienmetė arba trumpaamžė dvimetė,
- aukštis apie 30–90 cm,
- žiedai geltoni, oranžiniai, rusvi, dažnai su tamsiu centru,
- labai ilgas žydėjimas.
Tinka:
- vasariniams gėlynams,
- vazonams,
- skynimui.
Tai ta rudbekija, kurią daugelis įsivaizduoja kaip klasikinę „juodaake saulutę“.
2. Blizgioji rudbekija (Rudbeckia fulgida)
Viena patikimiausių daugiamečių rudbekijų.
Savybės:
- aukštis dažniausiai 60–80 cm,
- ryškiai geltoni žiedai,
- tamsus vidurys,
- sudaro tankesnius kerus,
- žydi gausiai ir ilgai.
Labai populiari veislė:
- ‘Goldsturm’ – ypač vertinama dėl kompaktiškumo, gausaus žydėjimo ir patikimumo.
3. Skiautėtalapė rudbekija (Rudbeckia laciniata)
Tai aukštesnė, vešlesnė rūšis.
Savybės:
- gali siekti 1,5–2 m,
- lapai giliai skiautėti,
- žiedai dažnai didesni,
- kai kurios veislės pilnavidurės.
Žinoma forma:
- ‘Goldball’ – aukšta, pilnaviduriais geltonais žiedais, senoviško sodo augalas.
Tinka:
- sodybiniams gėlynams,
- foniniams želdiniams,
- didesnėms erdvėms.
4. Vakarinė rudbekija (Rudbeckia triloba)
Lengvesnės, šakotesnės išvaizdos.
Savybės:
- daug smulkesnių žiedų,
- labai gausus žydėjimas,
- natūralistinis vaizdas,
- neretai trumpaamžė, bet gali pasisėti.
Puikiai tinka pievinio stiliaus gėlynams.
5. Didžioji rudbekija (Rudbeckia maxima)
Išraiškinga, neįprasta rūšis.
Savybės:
- aukšta,
- melsvai pilki lapai,
- iškilus tamsus kūgio formos centras,
- žiedlapiai nusvirę žemyn.
Tai labiau kolekcinis, išskirtinės formos augalas.
Kur rudbekijos geriausiai auga
Rudbekijoms labiausiai patinka:
- saulėta vieta,
- vidutiniškai derlinga dirva,
- laidi, bet ne per sausa žemė,
- vidutinė drėgmė.
Geriausios sąlygos
- Šviesa: pilna saulė
- Dirva: puri, vidutiniškai derlinga, gerai drenuota
- Drėgmė: vidutinė
- Vieta: atvira, šviesi, ne per tankiai apsodinta
Nors kai kurios rūšys pakelia lengvą pusiau pavėsį, gražiausiai ir gausiausiai žydi saulėje.
Kaip auginti
Sėjimas
Vienmetės ar trumpaamžės rudbekijos dažnai auginamos iš sėklų.
Sėti galima:
- anksti pavasarį į daigyklas,
- vėliau tiesiai į dirvą,
- kai kurių daugiamečių rūšių – ir vasaros pabaigoje.
Sodinimas
- daigai sodinami po šalnų,
- tarp augalų paliekama pakankamai vietos,
- tankumas priklauso nuo veislės aukščio.
Apytikriai:
- žemesnėms – 25–30 cm,
- vidutinėms – 30–40 cm,
- aukštoms – 40–60 cm.
Priežiūra
Laistymas
- jauniems augalams reikia reguliaraus laistymo,
- įsitvirtinusios rudbekijos gana pakantios trumpai sausrai,
- tačiau ilgesnė sausra mažina žiedų kiekį.
Tręšimas
- pakanka saikingo tręšimo,
- pavasarį galima įterpti komposto,
- per didelis azoto kiekis skatina lapiją, bet ne žydėjimą.
Peržydėjusių žiedų šalinimas
- skatina tvarkingesnį vaizdą,
- kai kada prailgina žydėjimą,
- jei norite savisėjos, dalį žiedų galima palikti.
Atramos
- aukštesnėms rudbekijoms kartais reikia atramų,
- ypač derlingoje dirvoje ar vėjuotoje vietoje.
Dalijimas
- daugiametes rūšis galima dalyti kas 3–4 metus,
- tai padeda atjauninti kerą ir pagerinti žydėjimą.
Žiemojimas
Daugiametės rudbekijos dažniausiai:
- gerai žiemoja,
- papildomos apsaugos paprastai nereikia,
- svarbu, kad dirva nebūtų nuolat permirkusi.
Rudenį galima:
- palikti žiedynus žiemai dėl dekoratyvumo ir sėklas lesančių paukščių,
- arba nupjauti, jei norisi tvarkingesnio vaizdo.
Rudbekijų privalumai
Rudbekijos labai mėgstamos, nes jos:
- ilgai žydi,
- yra ryškios ir lengvai pastebimos gėlyne,
- tinka tiek klasikiniam, tiek natūralistiniam stiliui,
- vilioja bites, drugius ir kitus apdulkintojus,
- daug veislių tinka skynimui,
- dažnai yra gana atsparios ir nereiklios.
Galimi trūkumai
Nors rudbekijos puikios, verta žinoti ir kelis niuansus:
- kai kurios rūšys yra trumpaamžės,
- aukštesnės veislės gali išgulti,
- per drėgnoje vietoje gali prastėti augimas,
- kai kurios lengvai pasisėja,
- tankiai susodintos gali būti jautresnės ligoms.
Ligos ir problemos
Dažniausios problemos:
- miltligė,
- lapų dėmėtligės,
- šaknų problemos dėl užmirkimo,
- išgulimas dėl per daug trąšų ar per mažai šviesos.
Kaip to išvengti
- sodinti saulėtoje vietoje,
- neperlaistyti,
- nepertręšti azotu,
- palikti tarp augalų oro cirkuliacijai,
- prireikus pašalinti pažeistus lapus.
Su kokiais augalais dera
Rudbekijos labai gražiai atrodo su:
- ežiuolėmis (Echinacea),
- šalavijais (Salvia),
- katžolėmis (Nepeta),
- veronikūnais (Veronicastrum),
- flioksais (Phlox paniculata),
- dekoratyvinėmis žolėmis,
- rūtomis, kraujažolėmis, astrais, šilokais.
Jos ypač tinka:
- vasaros pabaigos–rudens gėlynams,
- pieviniams mišiniams,
- kaimiško stiliaus sodams,
- „laukinės gamtos“ sodui.
Kuo rudbekija skiriasi nuo ežiuolės
Jos dažnai painiojamos.
|
Požymis
|
Rudbekija
|
Ežiuolė
|
|---|---|---|
|
Gentis
|
Rudbeckia
|
Echinacea
|
|
Žiedų spalvos
|
dažniausiai geltonos, oranžinės
|
dažniausiai rožinės, purpurinės, baltos
|
|
Vidurėlis
|
tamsus, dažnai beveik juodas ar rudas
|
dyglesnis, kūgiškas, labiau iškilus
|
|
Įspūdis
|
„saulėta“, ryški
|
stambesnė, kiek grakštesnė ar laukinė
|
|
Paskirtis
|
labiau dekoratyvinė
|
dekoratyvinė ir plačiai minima žoliniuose produktuose
|
Naudojimas sode
Rudbekijos tinka:
- gėlyno viduriui ar fonui,
- skynimo lysvei,
- natūralistiniams masyvams,
- apdulkintojų sodui,
- rudens spalvų kompozicijoms.
Jos ypač gražios, kai sodinamos:
- ne po vieną,
- o grupėmis po 3, 5, 7 ar daugiau augalų.
Taip išgaunamas natūralesnis ir įspūdingesnis vaizdas.
Trumpas botaninis aprašymas
- Lietuviškas pavadinimas: rudbekija
- Lotyniškas pavadinimas: Rudbeckia
- Šeima: astriniai (Asteraceae)
- Kilmė: daugiausia Šiaurės Amerika
- Gyvenimo forma: vienmetės, dvimetės arba daugiametės žolės
- Aukštis: apie 30–200 cm
- Žydėjimo laikas: liepa–rugsėjis, kartais ilgiau
- Žiedų spalva: geltona, oranžinė, rusva, dvispalvė
- Vieta: saulėta
- Dirva: derlinga, laidi, vidutiniškai drėgna
Rudbekijos – tai ryškios, ilgai žydinčios, dažniausiai geltonžiedės dekoratyvinės gėlės, puikiai tinkančios vasaros pabaigos ir rudens gėlynams. Jos vertinamos dėl nereiklumo, dekoratyvumo, patrauklumo apdulkintojams ir gebėjimo suteikti sodui šiltą, saulėtą nuotaiką.
