Solanum aviculare – egzotiškas dekoratyvinis krūmas

Solanum aviculare – iš tiesų unikalus augalas, nes jis vienu metu gali būti vertinamas kaip egzotiškas dekoratyvinis krūmas, įdomus botanikos požiūriu augalas ir kartu atsargumo reikalaujanti bulvinių šeimos rūšis.

Kodėl jis laikomas unikaliu

Šis augalas unikalus dėl kelių priežasčių.

1. Neįprasta išvaizda

Jis turi labai savitą derinį:

• didokus, kartais kiek banguotus lapus,
• žvaigždiškus violetinius žiedus,
• ryškius, blizgius vaisius.

Toks derinys sode atrodo gana egzotiškai ir net šiek tiek „subtropiškai“.

2. Ryšys su bulvinių šeima

Jis priklauso tai pačiai šeimai kaip:

• bulvės,
• pomidorai,
• baklažanai,
• paprikos,
• kiti Solanum genties augalai.

Dėl to jis botaniškai labai įdomus – išvaizda dekoratyvus, bet kilme artimas daugeliui gerai pažįstamų daržo augalų.

3. Dekoratyvūs vaisiai

Po žydėjimo susidaro ryškūs vaisiai, kurie yra vienas iš stipriausių dekoratyvinių bruožų. Jie suteikia augalui papildomą sezoniškumą:

• pirmiausia žiedai,
• vėliau spalvingi vaisiai,
• ilgiau išliekantis egzotiškas efektas.

4. Retumas

Tai nėra dažnas augalas įprastuose Lietuvos želdiniuose. Dėl to jis automatiškai atrodo labiau:

• kolekcinis,
• įdomus,
• nestandartinis.

Pagrindinės savybės

Išvaizda

Solanum aviculare turi gana laisvą, egzotišką augimo būdą. Jam būdinga:

• stačiai kylantys ar kiek išsikerojantys ūgliai,
• vidutinio dydžio ar stambesni lapai,
• violetiniai žiedai su geltonais kuokeliais,
• ryškūs dekoratyvūs vaisiai.

Bendras įspūdis – labai gyvas, net šiek tiek laukinis, bet tuo pačiu labai dekoratyvus.

Žiedai

Žiedai yra vienas gražiausių šio augalo bruožų. Jie:

• primena kitų Solanum rūšių žiedus,
• dažniausiai būna violetiniai ar melsvai violetiniai,
• turi aiškų geltoną centrą,
• atrodo lengvai, bet ryškiai.

Žiedų forma labai elegantiška ir gana aiškiai išduoda bulvinių šeimos kilmę.

Vaisiai

Po žydėjimo pasirodantys vaisiai yra itin dekoratyvūs. Jie dažnai:

• būna pailgi arba kiaušiniški,
• iš pradžių žali,
• vėliau nusidažo oranžine ar raudonai oranžine spalva.

Būtent ši fazė daro augalą ypač patrauklų kaip kolekcinį ir egzotišką akcentą.

Auginimo sąlygos

Šviesa

Jam reikia:

• daug saulės,
• šiltos vietos,
• užuovėjos.

Kuo daugiau šviesos, tuo paprastai:

• geresnis augimas,
• daugiau žiedų,
• geresnis vaisių brendimas.

Dirva

Geriausiai tinka:

• derlinga,
• puri,
• humusinga,
• gerai drenuota dirva.

Svarbu vengti:

• sunkaus užmirkstančio molio,
• nuolat šlapio substrato,
• labai skurdžios ir išdžiūstančios žemės.

Laistymas

Aktyvaus augimo metu reikia:

• reguliaraus, bet saikingo laistymo,
• tolygios drėgmės,
• gero drenažo.

Jis nemėgsta nei ilgo perdžiūvimo, nei užmirkimo.

Ar tinka Lietuvos klimatui

Čia yra svarbiausias praktinis klausimas.

Lietuvoje tai nėra patikimai lauke žiemojantis augalas. Dažniausiai jį reikėtų vertinti kaip:

• vazoninį egzotinį augalą,
• oranžerijos ar žiemos sodo rūšį,
• arba sezoninį akcentą, žiemą pernešamą į apsaugotą vietą.

Jei pasodintas lauke kaip nuolatinis krūmas, jis dažniausiai nukentės nuo šalčių. Todėl saugiausias variantas:

1. auginti dideliame vazone,
2. vasarą laikyti lauke,
3. rudenį įnešti į šviesią ir vėsią patalpą.

Žiemojimas

Jei norite šį augalą išlaikyti ilgiau, žiemą jam reikės:

• šviesios vietos,
• vėsaus, bet ne šalto režimo,
• saikingo laistymo,
• apsaugos nuo šalčio.

Per šilta ir tamsi žiema gali lemti:

• ištįsimą,
• lapų kritimą,
• silpną atsinaujinimą,
• didesnį jautrumą kenkėjams.

Priežiūra

Priežiūra nėra labai sudėtinga, bet augalas nėra visiškai „be rūpesčių“.

Pavasarį

• pradėti intensyviau laistyti,
• patręšti,
• prireikus persodinti,
• pašalinti pažeistas ar per ilgas šakas.

Vasarą

• laikyti saulėje,
• reguliariai laistyti,
• tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis,
• stebėti, ar nepuola amarai ar baltasparniai.

Rudenį

• prieš šalnas pernešti į vidų,
• sumažinti laistymą,
• prireikus apgenėti.

Žiemą

• laikyti šviesiai ir vėsiai,
• nelaistyti per gausiai,
• netręšti arba tręšti minimaliai.

Genėjimas

Augalą galima genėti, jei norima:

• kompaktiškesnės formos,
• tankesnio šakojimosi,
• lengvesnio žiemojimo vazone.

Lengvas formavimas paprastai būna naudingas, ypač jei augalas ima pernelyg ištįsti.

Dauginimas

Dažniausiai dauginamas:

• sėklomis,
• auginiais.

Auginiai naudingi, jei norite išlaikyti konkretų augalą ar padauginti jį iš turimo egzemplioriaus.

Labai svarbu – toksiškumas

Kaip ir daugelis bulvinių šeimos dekoratyvinių rūšių, šis augalas reikalauja atsargumo.

Svarbu žinoti:

• kai kurios augalo dalys gali būti nuodingos,
• nebrandūs vaisiai ypač neturėtų būti ragaujami,
• vaikams ir gyvūnams augalas neturėtų būti lengvai pasiekiamas,
• tai dekoratyvinė, ne įprastam vartojimui skirta rūšis.

Todėl jį verta auginti kaip įdomų botaninį egzotą, bet ne kaip įprastą valgomą vaisinį augalą.

Kur jis labiausiai tinka

Šis augalas ypač gerai tinka:

• egzotinių augalų kolekcijoms,
• terasoms su dideliais vazonais,
• oranžerijoms,
• žiemos sodams,
• retų augalų kampeliams,
• botaniškai įdomioms kompozicijoms.

Jis mažiau tinka tiems, kas ieško visiškai nereiklaus, patikimai lauke žiemojančio krūmo.

Su kuo dera

Dekoratyviai gražiai dera su:

• kitais egzotiškos išvaizdos vazoniniais augalais,
• sidabrine lapija,
• mėlynai ar baltai žydinčiais vasariniais augalais,
• terasų kompozicijose su architektūriškais vazonais.

Jis ypač gerai atrodo ten, kur gali būti vertinamas iš arčiau.

Pliusai

• labai neįprastas ir retas,
• dekoratyvūs violetiniai žiedai,
• ryškūs vaisiai,
• egzotiška išvaizda,
• įdomus botaniškai,
• puikiai tinka kolekcininkams.

Minusai

• neatsparus stipresniam šalčiui,
• Lietuvoje dažniausiai reikia žiemojimo patalpoje,
• gali būti nuodingas,
• nėra pats paprasčiausias masinio apželdinimo augalas,
• ne kiekvienoje vietoje lengvai pritaikomas.