Vėzdūnė (Spathiphyllum) dažnai gana aiškiai parodo, kai jai kažkas nepatinka, o ruduojantys lapai yra vienas dažniausių signalų. Dažniausiai tai nereiškia, kad augalas jau žūsta, tačiau rodo, kad reikia peržiūrėti laistymą, oro drėgmę, šviesą ar net vandens kokybę. Rudi gali būti tik lapų galiukai, pakraščiai arba visas lapas – ir nuo to dažnai priklauso, kur slypi problema.
Kodėl ruduoti pradeda lapai
Dažniausios priežastys yra susijusios su drėgmės stresu. Vėzdūnė gali ruduoti tiek tada, kai jai trūksta vandens, tiek ir tada, kai ji perlaistoma. Kitaip tariant, problema nebūtinai yra pats vanduo, o netolygus režimas arba nuolat per šlapias substratas.
Labai dažnai ruduoja būtent lapų galiukai. Tai paprastai siejama su:
- per sausu oru;
- nereguliariu laistymu;
- druskų ar cheminių medžiagų kaupimusi iš vandentiekio vandens;
- bendru aplinkos stresu.
Jei ruduoja ne tik galiukai, bet ir didesni lapų plotai, verta atkreipti dėmesį, ar augalas nestovi pernelyg saulėtoje vietoje, ar šaknys nekenčia nuo permirkimo. Lapų pakraščių rudavimas kambarinėms gėlėms dažnai siejamas su per mažu arba, rečiau, per dideliu drėkinimu.
Ar kalta saulė, vanduo ar oras
Trumpas atsakymas – gali būti visi trys veiksniai.
Saulė. Vėzdūnė nemėgsta kaitrios tiesioginės saulės. Jei ant lapų atsiranda sausesni, tamsesni, lyg apdegę plotai, ypač toje pusėje, kuri atsukta į langą, tikėtina, kad kaltas per stiprus apšvietimas.
Vanduo. Jei substratas tai visiškai perdžiūsta, tai vėl ilgai būna šlapias, lapai dažnai ima ruduoti nuo galiukų ar kraštų. Perlaistymas dar pavojingesnis tuo, kad gali pakenkti šaknims, o tada augalas pradeda rodyti ir kitus simptomus – vysti, gelsti, net jei žemė šlapia.
Oras. Sausas kambario oras yra viena dažniausių rudų galiukų priežasčių, ypač šildymo sezono metu. Vėzdūnė paprastai geriau jaučiasi ten, kur oro drėgmė stabilesnė.
Papildomai verta prisiminti ir vandens kokybę. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad rudus galiukus gali skatinti chloro, fluoro ar kitų mineralų sankaupos iš kieto vandentiekio vandens.
Kaip pašalinti pažeistas dalis
Jau parudavusios lapo vietos nebeatsigaus, todėl jas galima saugiai pašalinti. Jei pažeisti tik lapų galiukai ar krašteliai, juos galima atsargiai apkirpti švariomis žirklėmis, išlaikant natūralią lapo formą. Jei visas lapas labai pažeistas, nusilpęs ar džiūstantis, geriau pašalinti jį visą prie pagrindo.
Genint verta laikytis kelių taisyklių:
- naudoti švarias, aštrias žirkles;
- nekirpti giliai į sveiką žalią audinį be reikalo;
- visiškai nudžiūvusius ar stipriai pažeistus lapus šalinti visus;
- po kirpimo stebėti, ar nauji lapai jau auga sveiki.
Svarbu suprasti, kad lapų apkirpimas išsprendžia tik vaizdo problemą. Jei nepašalinama priežastis, nauji lapai taip pat pradės ruduoti.
Tolimesnė priežiūra
Kad vėzdūnė atsigautų, pirmiausia reikia stabilizuoti jos priežiūrą. Geriausia ją laikyti šviesioje, bet nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje, laistyti tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, bet neleisti žemei visiškai sukietėti ir išsausėti.
Toliau padeda tokie žingsniai:
- patikrinti, ar vazone yra drenažo skylės;
- neleisti vandeniui užsistovėti lėkštelėje;
- jei oras sausas, didinti aplinkos drėgmę;
- jei įtariate vandens kokybės problemą, pabandyti laistyti minkštesniu ar nusistovėjusiu vandeniu.
Jei rudavimą lydi blogas kvapas iš vazono, nuolatinė šlapia žemė ar bendras augalo nykimas, verta patikrinti šaknis – gali būti prasidėjęs puvinys. Tokiu atveju vien priežiūros korekcijos gali nebeužtekti, ir gali tekti persodinti į šviežią, laidų substratą.
vėzdūnės lapai dažniausiai ruduoja dėl netolygaus laistymo, per sauso oro, per stiprios saulės arba vandens kokybės. Parudavusias dalis galima pašalinti, bet svarbiausia – sutvarkyti priežiūros režimą: daugiau stabilumo, mažiau kraštutinumų.
