Svilarožė – dažniausiai taip vadinama darželinė svilarožė (Alcea rosea), aukštas, labai dekoratyvus, senovinių gėlynų augalas, garsėjantis ilgais žiedynais ir gausiu vasaros žydėjimu. Tai vienas klasikinių kaimiško, natūralistinio ir sodybinio stiliaus augalų, puikiai tinkantis ir Lietuvos sodams.
Trumpai apie augalą
- Lotyniškas pavadinimas: Alcea rosea
- Šeima: dedešvinių (Malvaceae)
- Gyvenimo forma: dažniausiai dvimetė arba trumpaamžė daugiametė
- Aukštis: apie 1,5–2,5 m, kartais ir daugiau
- Plotis: apie 40–80 cm
- Žiedai: balti, rožiniai, raudoni, purpuriniai, geltoni, beveik juodi, paprasti arba pilnaviduriai
- Žydėjimo laikas: dažniausiai liepa–rugsėjis
Ar tinka auginti Lietuvoje?
Taip, tinka labai gerai. Svilarožės Lietuvoje auginamos seniai ir sėkmingai, ypač:
- prie sienų,
- tvorų,
- ūkinių pastatų,
- sodybiniuose gėlynuose,
- saulėtose, nuo vėjo kiek apsaugotose vietose.
Jos gerai jaučiasi mūsų klimate, tačiau labiausiai nukenčia ne nuo šalčio, o nuo:
- užmirkimo žiemą,
- stipraus vėjo,
- rūdžių ligos,
- per tankaus sodinimo.
Tinkamiausia vieta
Svilarožėms geriausia:
- pilna saulė
- šilta vieta
- apsauga nuo stipraus vėjo
- vieta prie atramos ar fono, nes aukšti žiedynai gali išgulti
Pavėsyje jos:
- auga silpniau,
- ištįsta,
- mažiau žydi,
- dažniau serga.
Dirva
Geriausiai tinka:
- derlinga
- puri
- laidi vandeniui
- vidutiniškai drėgna, bet ne šlapia dirva
Labiausiai patinka:
- priemolis ar lengvesnė sodo žemė
- kompostu pagerinta dirva
- neutrali arba silpnai šarminė reakcija
Ko vengti
- sunkaus, šlapio molio
- vietų, kur telkšo vanduo
- labai skurdžios, sausos žemės be papildomo pagerinimo
Sodinimo ir sėjos laikas Lietuvoje
Svilarožes galima auginti:
- iš sėklų
- iš pirktų daigų
Sėjimas
Dažniausiai sėjama:
- gegužės–birželio mėn. į daigyninę lysvę arba tiesiai į žemę
- kai kurios sėjamos ir anksti pavasarį daigams
Kadangi daug svilarožių yra dvimetės:
- pirmais metais dažniausiai formuoja lapų skrotelę
- antrais metais žydi
Tačiau kai kurios veislės gali žydėti ir pirmais metais, jei pasėtos anksti.
Sodinimas į nuolatinę vietą
Daigai sodinami:
- vasaros pabaigoje
- arba pavasarį
Tarp augalų verta palikti maždaug:
- 40–60 cm, aukštesnėms veislėms ir daugiau
Žydėjimas
Svilarožės vertinamos dėl:
- aukštų vertikalių žiedynų
- gausybės žiedų nuo apačios į viršų
- ilgo dekoratyvumo
Žydėti paprastai pradeda:
- vasaros viduryje ir žydi iki:
- vasaros pabaigos ar ankstyvo rudens
Kad žydėjimas būtų geresnis:
- reikia daug saulės
- neperdžiovintos dirvos
- saikingo tręšimo
- pakankamos erdvės tarp augalų
Laistymas
Svilarožėms reikia:
- vidutinės drėgmės
- ypač jauniems augalams ir sausros metu
Svarbu:
- neperlaistyti
- nelaikyti šlapioje dirvoje
- laistyti prie šaknų, ne ant lapų
Tai ypač svarbu, nes drėgni lapai skatina ligas.
Tręšimas
Jos nėra labai lepios, bet derlingoje žemėje auga daug gražiau.
Tinka:
- pavasarį kompostas
- saikingas tręšimas žydintiems augalams
- ne per daug azoto
Per daug azoto gali skatinti:
- vešlius lapus
- silpnesnius stiebus
- didesnį jautrumą ligoms
Atramos
Kadangi svilarožės aukštos, kai kurioms veislėms verta:
- įsmeigti kuoliuką
- sodinti prie tvoros ar sienos
- apsaugoti nuo vėjo
Ypač svarbu:
- pilnavidurėms,
- labai aukštoms,
- vešlioms veislėms.
Genėjimas ir priežiūra
Sezono metu naudinga:
- šalinti nužydėjusius žiedus, jei nenorite sėklų
- išpjauti pažeistus lapus
- ravėti aplink augalą
- stebėti ligų požymius
Jei norite, kad augalas pasisėtų pats:
- palikite dalį žiedynų subrandinti sėkloms
Svilarožės dažnai savaime pasisėja, todėl sode gali natūraliai išlikti ilgus metus.
Žiemojimas Lietuvoje
Paprastai svilarožės Lietuvoje žiemoja neblogai, jei:
- vieta neužmirksta
- dirva nėra labai sunki
- skrotelė nepaliekama pūti po šlapiais lapais
Jauniems augalams naudinga:
- lengvas mulčias
- bet ne per storas ir ne šlapias
Didžiausia žiemos problema:
- ne šaltis, o perteklinė drėgmė
Dažniausia problema – rūdys
Tai bene tipiškiausia svilarožių liga.
Požymiai
- oranžinės, rusvos ar rūdžių spalvos dėmės apatinėje lapų pusėje
- lapai gelsta, džiūsta
- augalas silpnėja
Kaip mažinti problemą
- sodinti saulėje
- nepertankinti
- laistyti prie šaknų
- šalinti pažeistus lapus
- rudenį surinkti augalų liekanas
- vengti nuolatinės lapų drėgmės
Jei liga labai stipri:
- kartais tenka naudoti apsaugos priemones nuo grybinės infekcijos
Tačiau daugiausia padeda:
- gera oro cirkuliacija
- švara
- tinkama vieta
Kitos galimos problemos
1. Išgulimas
Priežastys:
- per daug azoto
- vėjuota vieta
- per aukštos veislės
- lietingas oras
2. Prastas žydėjimas
Priežastys:
- per mažai saulės
- per skurdi dirva
- per ankštai augantys augalai
- augalas dar tik pirmais metais
3. Pūvimas prie pagrindo
Dažniausiai sukelia:
- sunki, šlapia dirva
- blogas drenažas
- užmirkimas žiemą
Panaudojimas sode
Svilarožės puikiai tinka:
- prie namo sienų
- prie tvorų
- gėlyno gale
- sodybiniuose želdiniuose
- natūralistiniuose gėlynuose
- derinyje su kitomis senovinėmis gėlėmis
Gražiai dera su:
- flioksais
- ežiuolėmis
- pentiniais
- katžolėmis
- rožėmis
- dekoratyvinėmis žolėmis
Gražiausios svilarožių grupės
Dažniausiai auginamos:
- paprastažiedės – natūralesnės, dažnai atsparesnės
- pilnavidurės – labai puošnios, bet kartais sunkesnės ir lepesnės
- tamsiažiedės – ypač efektingos, beveik juodos ar bordo
- švelnių pastelinių spalvų veislės – labai tinka romantiškiems gėlynams
Ar tinka mažam sodui?
Taip, jei yra vertikalios vietos. Nors jos aukštos, užima ne tiek daug ploto į šonus, todėl tinka:
- siauriems gėlynams prie sienų
- tvoros juostai
- fonui už žemesnių augalų
Svilarožė geriausiai auga taip:
- vieta: saulėta, šilta, nuo vėjo kiek apsaugota
- dirva: derlinga, puri, gerai drenuota
- laistymas: saikingas, ypač sausros metu
- tręšimas: negausus, geriausia kompostu ir saikingomis trąšomis
- atrama: naudinga aukštoms veislėms
- žiema: svarbiausia apsauga nuo užmirkimo
- didžiausia problema: rūdys
